Šių metų rugsėjo 6-8 dienomis 15 mūsų gimnazijos mokinių, lydimi dviejų mokytojų, dalyvavo septynioliktame kasmetiniame tarptautiniame piligriminiame žygyje „Kryžių kalnas – Šiluva“.
Kai kurie dalyvavo pirmą kartą, kiti buvo labiau patyrę, dalyvaujantys jau ne viena kartą. Džiugu, kad žygyje turėjome ir savų savanorių. Jau antrą kartą šiame žygyje savanoriavo gimnazistės Kotryna Giedraitytė ir Gabija Januševičiūtė, bei buvusi mūsų gimnazijos mokinė, dabar jau VDA studentė Paulina Giedraitytė. Jos padarė didelį darbą, kad šis renginys būtų toks organizuotas ir koordinuotas.
Mūsų laukė apie 75 km kelio, todėl reikėjo tam pasiruošti ir gerai nusiteikti.
Žygis prasidėjo rugsėjo 6 d. Šv. Mišiomis Kryžių kalne. Per pirmąją dieną nužygiavome apie 20 km, kas kelis kilometrus sustodami gražiose vietose pailsėti, pasistiprinti. Įveikę šį atstumą pagaliau atsidūrėme savo nakvynės vietoje prie Rėkyvos ežero. Ten mūsų laukė vakarienė, kūrenosi laužas, skambėjo giesmės ir dainos. Po linksmybių neskubėjome eiti miegoti, nes 23 val. 30 min. mūsų laukė naktinė adoracija Rėkyvos bažnyčioje. Puse valandos adoravome Švč. Sakramentą, meldėmės įvairiomis intencijomis, taip pat ir už mūsų gimnaziją. Po adoracijos grįžome į savo palapinę ir ilsėjomės prieš rytdienos kelią.
Antrąją dieną kėlėmės anksti, šeštą valandą ryto. Nusiprausę susipakavome savo miego reikmenis išvežimui į kitą nakvynės vietą. Po to susirinkome prie scenos, ten dalyvavome Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio aukojamose Šv. Mišiose. Po Šv. Mišių papusryčiavome ir su giesme išėjome į kelią. Šią dieną nužygiavome daugiau kaip 30 km. Pakeliui aplankėme dvi bažnyčias, kaip ir praėjusią dieną kas kelis kilometrus ilsėdavomės. Ši diena buvo pati sunkiausia dėl didelio kilometrų skaičiaus ir dėl didesnių atstumų tarp sustojimų. Kai kuriems žygeiviams batai odoje nutrynė pūsles, pradėjo skaudėti kojas, bet jie vis tiek stengėsi įveikti visą kelią. Vakare atvykome į savo nakvynės vietą prie Gauštvinio ežero. Ten mūsų vėl laukė vakaronė, laužas, dainos. Klausėmės nuostabių šlovinimo giesmių. Po jų – draugiškojo Šiaulių vyskupo lopšinė ir miegas.
Trečiąją, paskutiniąją dieną, kėlėmės pusė septynių. Vėl krovėmės daiktus. Po to mūsų laukė ryto malda su džiaugsmingomis, Viešpatį šlovinančiomis giesmėmis ir žinoma, pusryčiai. Po jų iškeliavome į mūsų žygio tikslą – Šiluvą. Kaip ir ankstesnėmis dienomis, vėl žygiavome su giesmėmis, rožinio malda ir dainomis. Pakelėse prie sodybų, žmonės mus vaišino obuoliais, kriaušėmis, sūriu, kepta duona. Pakeliui sustojome aplankyti nuostabaus grožio Tytuvėnų bažnyčią, kur klausėmės mums paruošto koncerto. Po to mūsų jau laukė Šiluva
Įžygiavus į Šiluvą, mus džiaugsmingai sutiko ten buvę žmonės. Šiluvos aikštėje, priešais bažnyčią klausėmės sveikinimų, kun. Artūro Kazlausko katechezės. Po to dalyvavome iškilmingose Šv. Mišiose. Po jų ėjome į Šiluvos autobusų stotį. Čia žygio dalyviai atsisveikino vieni su kitais. Atsisveikinę sėdome į savo autobusą ir išvykome namo.
Tai buvo tikrai neeilinis žygis, palikęs daug neišdildomų įspūdžių. Žygio nuotaika buvo labai dvasinga, džiugi. Žmonės buvo šviesūs, linksmi, padedantys vieni kitiems. Keliaujant buvo galima pamatyti Lietuvos gamtos grožį, pajausti gamtos jėgą. Šis žygis turėjo tikrai nepaprastą, šviesią atmosferą. Tiesiog jautėsi, kad visą kelią mus lydėjo Viešpaties meilės dvasia. Tad kviečiame visus dalyvauti žygyje sekančiais metais!
Tomas Bieliauskas, IIb kl.
