MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

Patvirtinta

Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės

Gimnazijos direktoriaus

2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. MV-173

 

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos (toliau – Gimnazijos) Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) yra parengtas vadovaujantis Bendrosiomis programomis, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos higienos norma HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr.V-60, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 aktuali redakcija), Gimnazijos administracijos, mokytojų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) susitarimais.
2. Aprašas reglamentuoja mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą, jame aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese bei baigus programą ar jos dalį, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, namų darbų skyrimas ir vertinimas, kontrolinių darbų, diagnostinių ir standartizuotų testų, bandomojo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) ir bandomųjų brandos egzaminų organizavimas ir vertinimas, kėlimas į aukštesnę klasę, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas.
3. Apraše vartojamos šios sąvokos:

3.1. Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas;

3.2. Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus pažangą;

3.3. Įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus;

3.4. Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas);

3.5. Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas); vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.

3.6. Vertinimo kriterijai – mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai;

3.7. Pamoka – mokytojo organizuojama nustatytos trukmės kryptinga mokinių veikla, kuri padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų ir laukiamų rezultatų (kompetencijų);

3.8. Kontrolinis darbas – ne mažiau kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį;

3.9. Apklausa raštu – greita 15–20 minučių apklausa ne daugiau, kaip iš dviejų pamokų medžiagos. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios;

3.10. Apklausa žodžiu – tai monologinis ar dialoginis kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis gimtąja ar užsienio kalba;

3.11. Savarankiškas darbas gali trukti 10–20 minučių. Jo tikslas sužinoti, kaip mokinys suprato temos dalį, kaip geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis;

3.12. Praktikos darbas;

3.13. Kaupiamasis vertinimas arba sudėtinis pažymys – tai informacijos apie mokinio veiklų, mokymosi pažangos ir pasiekimų, pastangų suminis balas;

3.14. Signalinis trimestro/pusmečio įvertinimas – kartą per trimestrą/pusmetį iš esamų pažymių vedamas aritmetinis vidurkis, įskaičiuojant neatsiskaitytus darbus, leidžiantis mokiniui įsivertinti esamą situaciją.

4. Atsižvelgus į vertinimo tikslus, taikomi šie vertinimo tipai:

4.1. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus ciklą, etapą ar jų dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus;

4.2. formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti;

4.3. apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;

4.4. kriterinis vertinimas – vertinimas, taikomas pamokose ir egzaminuose, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai. Pagal gautus rezultatus nustatomas vienas iš pasiekimų lygių: patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.

 

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

5. Vertinimo tikslai:

5.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

5.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

5.3. nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

6. Vertinimo uždaviniai:

6.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir tobulintinas puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

6.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

6.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir Gimnazijos.

 

III. VERTINIMO NUOSTATOS, PRINCIPAI ir planavimas

 

7. Vertinimo nuostatos:

7.1. vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

7.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai;

7.3. ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti;

7.4. vertinama individuali mokinio pažanga. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje, dalyko mokytojas visai klasei įvertinimų dienyne nerodo.

8. Vertinimo principai:

8.1. tikslingumas – vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį;

8.2. atvirumas ir skaidrumas – su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai;

8.3. objektyvumas –  siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose  programose pateiktais apibendrintais kokybiniais mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašais;

8.4. informatyvumas – vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti;

8.5. aiškumas – vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais.

9. Vertinimo planavimas:

9.1. mokytojas, planuodamas vertinimą, atsižvelgia į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, vadovaujasi Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartų reikalavimais, dalyko metodinės grupės aprobuota vertinimo metodika;

9.2. vertinimas planuojamas metams ir nurodomas ilgalaikiuose teminiuose planuose;

9.3. formuojamąjį vertinimą mokytojas planuoja pamokos metmenyse;

9.4. vertinimas detalizuojamas pradedant nagrinėti skyrių, temą;

9.5. dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus;

9.6. mokytojas savo kabinete skelbia informaciją apie taikomą dalyko vertinimą (procentų lentelę, suminio pažymio, kaupiamojo vertinimo kriterijus ir pan.);

9.7. mokytojas pirmomis savo dalyko pamokomis rugsėjo mėn. mokinius supažindina su mokymosi pasiekimų vertinimo tvarka;

9.8. mokinių tėvus su dalykų vertinimo kriterijais klasės vadovas supažindina pirmojo klasės tėvų susirinkimo metu;mokinių tėvus klasės vadovas su Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu supažindina rugsėjo mėnesį.

9.9. planuodamas naują etapą, ciklą, su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus bei formas, informuoja, kurios veiklos bus vertinamos, kaip jos bus vertinamos, už kiek veiklų rašomas suminis pažymys ar kaupiamieji taškai;

9.10. pagal individualizuotas programas besimokantiems mokiniams numatomas individualus vertinimas;

9.11. atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami.

 

IV. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ

 

10. Ugdymo procese ir baigus programą vertinama:

10.1. adaptaciniu laikotarpiu (rugsėjo mėnesį) 5 klasės ir naujai atėjusių mokinių mokymosi pasiekimus vertinti 8-10 balais, spalio mėnesį- mokymosi pasiekimus vertinti 4-10 balu:“;

10.2. mokytojai, pradėdami naują skyrių (temą), su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus, formas;

10.3. mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal Bendrujų programų reikalavimus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus;

10.4. mokinio mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje apibendrinami ir vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu „įskaityta“ ir (arba) balu, taikant 10 balų vertinimo sistemą:

10.4.1. patenkinamas įvertinimas – įrašai: „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“), 4–10 balų įvertinimas;

10.4.2. nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: „neįskaityta“ („neįsk“); neatestuotus pusmečio bei metinius įvertinimus fiksuoti 1 balo vertinimu;

10.5. vertinant mokinių pasiekimus, orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose.

11. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų vertinimo skalė:

 

Pasiekimų lygis	Trumpas apibūdinimas	Įvertinimas
aukštesnysis	puikiai	10 (dešimt)	Įskaityta
	labai gerai	9 (devyni)
pagrindinis	gerai	8 (aštuoni)
	pakankamai gerai	7 (septyni)
	vidutiniškai	6 (šeši)
patenkinamas	patenkinamai	5 (penki)
	pakankamai patenkinamai	4 (keturi)
nepatenkinamas	nepatenkinamai	3 (trys)	Neįskaityta
	blogai	2 (du)
	labai blogai	1 (vienas)
	pasiekimai nėra įvertinti	Neatestuota

 

12. Pasiekimai įvertinami tokiu dažnumu per pusmetį:

12.1. jei dalykui mokyti skirta 1 pamoka per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais/įskaitomis;

12.2. jei dalykui mokyti skirtos 2 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 4 pažymiais/įskaitomis;

12.3. jei dalykui mokyti skirta 3 – 4 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais;

12.4. jei dalykui mokyti skirta 5 – 6 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 7 pažymiais;

12.5. kiekvieno mėnesio pabaigoje ar kito mėnesio pradžioje mokytojai surašo pažymius į elektroninį dienyną;

12.6. suminį pažymį rekomenduojama rašyti už darbą pamokoje (savarankišką darbą raštu ar žodžiu, darbą grupėje, individualias mokinio pastangas, aktyvumą ir kt.); namų darbus ir kitą mokinio veiklą (dalyvavimą gimnazijos, miesto renginiuose, akcijose, atstovavimą gimnazijai mieste, respublikoje ir kt.);

12.7. rekomenduojama per pusmetį parašyti ne mažiau kaip 2 suminius pažymius.

13. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas:

13.1. kontrolinių darbų tvarkaraštis elektroniniame dienyne sudaromas mėnesiui, suderinus su mokiniais ir kitais mokytojais. Dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką pakeisti, bet būtina vėl suderinti su mokiniais; tvarkaraštis sudaromas iki einamojo mėnesio 5 dienos.

13.2.kalbų, socialinių mokslų mokytojams rekomenduojama ne mažiau, kaip du kartus per mokslo metus organizuoti atsiskaitymą žodžiu.

13.3. mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius pakartotinai informuoja ne vėliau, kaip prieš savaitę, supažindina su darbo struktūra, turiniu, tikslais, vertinimo kriterijais;

13.4. sudarant kontrolinio darbo užduotis laikomasi eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių. Pagal užduočių sunkumą kontrolinės užduotys rengiamos stengiantis laikytis tokių proporcijų: 30 proc. lengvų užduočių, 40 proc. – vidutinio sunkumo ir 30 proc. sunkių užduočių;

13.5. užduotimis patikrinami įvairūs mokinių gebėjimai. Rengiant kontrolines užduotis rekomenduojama laikytis tokio žinių ir gebėjimų santykio: 50 proc. užduoties taškų turėtų būti skirta žinioms ir supratimui tikrinti, o kiti 50 proc. – problemų sprendimo gebėjimams tikrinti;

13.6. prie kiekvienos užduoties ar klausimo būtina nurodyti taškus. Visi rašto darbai vertinami pagal tų užduočių vertinimo normas taškais, o po to pagal skalę keičiami pažymiu;

13.7. kontrolinių darbų I ir II pusmečio paskutinę savaitę, paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmąją dieną po mokinių atostogų ar šventinių dienų neorganizuoti;

13.8. per dieną organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas;

13.9. kontrolinio darbo trukmė priklauso nuo jo pobūdžio (ne trumpesnis kaip 30 minučių).

13.10. mokytojas kontrolinius darbus grąžina mokiniams ne vėliau, kaip po savaitės (išskyrus lietuvių k.). Rekomenduojama visą pamoką skirti kontrolinių darbų analizei: bendrus darbo rezultatus pristatyti visiems klasės mokiniams ir pasidžiaugti jų sėkmėmis, pagal galimybes ir poreikius nesėkmes aptarti su kiekvienu mokiniu individualiai bei numatyti būdus mokymosi spragoms šalinti;

13.11. jeigu 50% klasės (srauto, grupės) mokinių kontrolinis darbas įvertintas nepatenkinamai, mokytojas parengia naują kontrolinį darbą ir su mokiniais, gavusiais nepatenkinamą įvertinimą,  suderina jo rašymo laiką;

13.12. jei mokinys dėl pateisinamų priežasčių (pateikė gydytojų pažymą ar tėvų paaiškinimą) nedalyvauja kontroliniame darbe, už jį atsiskaito po pamokų arba kitu susitartu su mokytoju laiku per 2 savaites arba per tiek kalendorinių dienų, kiek mokinys sirgo arba nebuvo dėl pateisinamos priežasties. Jei mokinys dėl ligos praleido daugiau nei dvi savaites, jis kreipiasi į savo klasės vadovą, kuris su dalykų mokytojais derina kontrolinių darbų grafiką. Mokinys turi teisę pasirinkti, už kuriuos per tą laikotarpį rašytus darbus jis atsiskaitys pasirinkta forma (raštu, žodžiu, atliks projektinį darbą ar pan.). Mokinio pageidavimu, mokytojas teikia konsultacijas;

13.13. jei mokinys be pateisinamų priežasčių nedalyvauja kontroliniame darbe ir jo neatsiskaito savaitės bėgyje, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

13.14. rekomenduojama rašyti tamsiai mėlynai rašančiu rašikliu; netvarkingai, neįskaitomai parašyti darbai vertinami kaip neteisingi; ne tam skirtoje vietoje parašyti atsakymai visai nevertinami. Darbai gali būti nevertinami juose radus necenzūrinių užrašų, piešinių, ženklų. Pirmą kartą nesilaikant šio reikalavimo įvertinimas mažinamas 1 (vienu) balu.

14. Savarankiškų darbų, apklausų raštu/žodžiu organizavimas:

14.1. apie savarankišką darbą ar apklausą raštu/žodžiu nebūtina informuoti iš anksto ;

14.2. vykdoma ne daugiau kaip iš dviejų – trijų pamokų medžiagos;

14.3. užduotys konkrečios, trumpos, aiškios;

14.4. mokiniai, nedalyvavę apklausoje, atsiskaityti neprivalo;

14.5. darbų patikrinimas gali vykti pasirinktinai: tikrinami visų mokinių ar tik dalies mokinių darbai;

14.6. savarankiško darbo trukmė priklauso nuo jo pobūdžio (pvz.: žodžių diktantas – 10 min.; testas – 45 min.);

14.7. mokiniams gali būti leidžiama naudotis įvairiais informacijos šaltiniais;

14.8. darbai grąžinami kitą pamoką;

14.9. rekomenduojamas kaupiamasis/suminis vertinimas.

15. 15. Siekiant apibendrinti turimas žinias, tinkamai pasirengti PUPP, 10 klasių mokiniams kartą per mokslo metus (kovo – balandžio mėn.) organizuojami lygio nustatymo testai, parengti pagal PUPP programas. Darbai vertinami pažymiu. Antros užsienio kalbos lygio nustatymo testą rašo mokiniai, kurių pusmečio įvertinimas ne mažesnis kaip 5.
16. Siekiant III klasių mokinius užsienio kalbų mokyti pagal jų mokėjimo lygį, II kl. mokiniams organizuojamas užsienio kalbos diagnostinis testas. Darbai vertinami pažymiu. Pagal testo rezultatus mokiniai III klasėse suskirstomi į grupes.
17. Siekiant apibendrinti turimas žinias, padėti apsispręsti, kokius pasirinkti brandos egzaminus, tinkamai jiems pasirengti, IV klasės mokiniams bent kartą per mokslo metus (rekomenduojama gruodžio-kovo mėn.) organizuojami bandomieji egzaminai. Darbai vertinami pažymiu. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui kartu su mokytojais analizuoja bandomųjų brandos egzaminų rezultatus ir priima sprendimus dėl pedagoginės pagalbos teikimo bei, jeigu reikia, ilgalaikio plano koregavimo.
18. 6 ir 8 klasių mokinių mokymosi pasiekimų lygiui ir daromai pažangai nustatyti 1 kartą per mokslo metus organizuojami lietuvių kalbos, matematikos ir gamtos mokslų ir socialinių mokslų diagnostiniai testai. Darbai vertinami pažymiu. Direktoriaus pavaduotojai kartu su mokytojais analizuoja diagnostinių testų rezultatus ir priima sprendimus dėl tolesnio mokinių mokymo(si) strategijų, švietimo pagalbos teikimo bei, jeigu reikia, ilgalaikio plano koregavimo.
19. Diagnostiniai testai ir bandomieji egzaminai mokiniams yra privalomi. Nedalyvavusiems mokiniams yra sudaromos sąlygos parašyti darbą.
20. Mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, gali būti peržiūrimi kontrolinių ar kitų atsiskaitomųjų darbų įvertinimai:

20.1. mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) žodžiu kreipiasi į dalyko mokytoją;

20.2. neišsprendę  problemos, raštu kreipiasi į tą dalyką kuruojantį mokyklos vadovą.

21. Namų darbų skyrimo ir vertinimo tvarka:

21.1. mokytojas gali neskirti namų darbų;

21.2. namų darbai gali būti raštu ir žodžiu, trumpalaikiai (juos mokiniai turi atlikti iki kitos pamokos) arba ilgalaikiai (kūrybiniai), dėl kurių atlikimo termino mokytojas ir mokiniai susitaria.

21.3. mokinių atostogų laikotarpiu mokiniams namų darbai nėra skiriami;

21.4. mokytojas su mokiniais susitaria dėl namų darbų skyrimo apimties, užduočių pobūdžio, vertinimo bei jo fiksavimo. Toje pačioje klasėje dirbantys mokytojai tarpusavyje derina namų darbų apimtis, kad laikas, skirtas namų darbams atlikti, per dieną neviršytų 2,5 val.

21.5. mokytojas, taikydamas aktyviuosius mokymo(si) metodus ir racionaliai panaudodamas pamokos laiką, skiria tikslingus, rekomenduojama diferencijuotus, namų darbus, įtvirtinančius pamokoje įgytas žinias, gebėjimus, ugdančius mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą.  Mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiria namų darbus, įtvirtinančius gautas pamokoje žinias, šalinančius mokymosi spragas bei stiprinančius motyvaciją. Skiriamus namų darbus mokytojas tikrina reguliariai ir sistemingai;

21.6. kartą per metus (pagal mokinių tarybos siūlymą) savaitė prieš šventes namų darbai neskiriami;

21.7.jei mokytojas skyrė namų darbus, jis juos privalo patikrinti pasirinkta forma (surinkti visų ar dalies mokinių sąsiuvinius, aptarti žodžiu, organizuoti namų darbų aptarimą poroje, grupėje ar pan.).

21.8. mokytojas, siekdamas, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų kontroliuoti, ar jų vaikai atlieka namų darbus, užduotis e-dienyne užpildo konkrečiai, aiškiai nurodydamas, ką mokinys turi padaryti (pvz.: raštu (žodžiu) atsakyti į 5 paragrafo 1-6 klausimus, išspręsti pasirinktus tris/penkis uždavinius, esančius  vadovėlio 123 psl., parašyti 100 žodžių pastraipą tema „Mano pasaulis“ir pan.) ir iki kada turi padaryti.

21.9.gimnazijos administracija, vadovaudamasi Ugdymo priežiūros planu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus įsakymu, vykdo skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę, du kartus per mokslo metus atlieka mokinių apklausą dėl namų darbų skyrimo ir vertinimo;

21.10. mokytojas vertinimo informaciją panaudoja analizuodamas mokinių pažangą ir poreikius, keldamas tolesnius mokymo(si) tikslus.

22. Kiekvienos pamokos pabaigoje organizuoja vertinimo refleksiją, grįžta prie uždavinio, remdamasis vertinimo kriterijais, apibendrina išmokimo rezultatus ir mokymosi pažangą;

23.1. baigęs pamokų ciklą, etapą, organizuoja įsivertinimą, įvertina mokymo ir mokymosi sėkmę, teikia informaciją (komentarus žodžiu ar raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikėtų tobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymo(si) uždaviniai pagal sutartus kriterijus, sukauptą vertinimo informaciją, numato spragų likvidavimo būdus;

24. Pusmečių ir metinių pažymių vertinimas:

24.1. pusmečio pažymiai išvedami iš to pusmečio pažymių vidurkio (6,5 – 7; 6,4 – 6);

24.2 metinis įvertinimas išvedamas iš I, II pusmečių įvertinimų;

24.4. II ir IV klasių mokiniams, turintiems dalyko nepatenkinamą II pusmečio įvertinimą, skiriami papildomi darbai;

24.5. atleistam pagal gydytojo ar gydytojų konsultacinės komisijos pažymą pusmečio ar metinių pažymių skiltyje rašoma „atl.“;

24.6. mokiniui, kuriam pusmečio pabaigoje keitėsi dalyko kurso programa, pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas mokymosi pasiekimų patikrinimo (įskaitos) įvertinimas;

24.7. mokinio laikinas išvykimas gydytis ir mokytis įforminamas direktoriaus įsakymu;

24.8.mokinys, grįžęs iš sanatorijos (ligoninės), klasės vadovui pateikia išrašą apie mokymosi pasiekimus;

24.9. klasės vadovas informuoja mokytojus apie mokinio pasiekimus išvykus;

24.10.pažymiai, gauti sanatorijoje , yra perkeliami į e-dienyną.

25. Mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, papildomo darbo (užduočių, suteikiančių mokiniui galimybę parodyti žinias, gebėjimus ir gauti patenkinamą dalyko metinį įvertinimą) apskaita elektroniniame dienyne fiksuojama taip pat, kaip ir pamokų apskaita: jei mokytojas mokinį konsultavo, įrašomas konsultacijų turinys; jei mokinys mokėsi savarankiškai, be mokytojo pagalbos (konsultacijų) ir nurodytą dieną parodė žinias ir gebėjimus (toliau – atsiskaitė už papildomą darbą), dienyne įrašoma atitinkama informacija. Įrašytas papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu įvertinimu; 5 – 8, I ir III klasių mokiniams, turintiems I –ojo pusmečio patenkinamą įvertinimą, o II pusmetyje nepatenkinamą įvertinimą, metinį įvertinimą nusprendžia dalyko mokytojas.
26. Mokiniui skiriami papildomi darbai:

25.1. mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo svarstymas vyksta mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų susirinkime. Po papildomų darbų į aukštesnę klasę siūloma kelti mokinius, turinčius 1 – 2(siūloma) nepatenkinamus įvertinimus. Mokiniams, turintiems 4 ir daugiau nepatenkinamų įvertinimų, siūloma palikti kartoti kursą;

25.2. mokiniui gavus iš dalyko iš eilės 2 nepatenkinamus įvertinimus, mokytojas užpildo pateiktą formą (nurodo mokinio mokymosi sunkumų priežastis, atliktą darbą su mokiniu)  ir perduoda ją klasės vadovui. Klasės vadovas informuoja tėvus, kalbasi su auklėtiniu;

25.3. klasės vadovas po Gimnazijos direktoriaus sprendimo informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) dėl papildomo darbo skyrimo, kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti kursą pasirašytinai (vieną užpildytą formos kopiją perduoda tėvams (globėjams, rūpintojams), kitą pasilieka sau);

25.4. Metodinėse grupėse, Metodinėje taryboje ir Mokytojų tarybos posėdžiuose mokytojai analizuoja pusmečių, metinių, diagnostinių, ST, PUPP, brandos egzaminų rezultatus. Priima sprendimus dėl sėkmingų mokymo(si) metodų, priemonių, naudojamų užduočių ir kt. tinkamumo, tikslingumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

Patvirtinta

Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės

Gimnazijos direktoriaus

2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. MV-173

 

Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas

 

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos (toliau – Gimnazijos) Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) yra parengtas vadovaujantis Bendrosiomis programomis, Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos higienos norma HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr.V-60, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 aktuali redakcija), Gimnazijos administracijos, mokytojų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) susitarimais.
2. Aprašas reglamentuoja mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą, jame aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese bei baigus programą ar jos dalį, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, namų darbų skyrimas ir vertinimas, kontrolinių darbų, diagnostinių ir standartizuotų testų, bandomojo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) ir bandomųjų brandos egzaminų organizavimas ir vertinimas, kėlimas į aukštesnę klasę, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas.
3. Apraše vartojamos šios sąvokos:

3.1. Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas;

3.2. Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus pažangą;

3.3. Įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus;

3.4. Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas);

3.5. Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas); vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.

3.6. Vertinimo kriterijai – mokinių pasiekimus pagal Bendrąsias programas atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai;

3.7. Pamoka – mokytojo organizuojama nustatytos trukmės kryptinga mokinių veikla, kuri padeda siekti Bendrosiose programose numatytų tikslų ir laukiamų rezultatų (kompetencijų);

3.8. Kontrolinis darbas – ne mažiau kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu (ar elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas mokinio pasiekimams ir pažangai patikrinti baigus dalyko programos dalį;

3.9. Apklausa raštu – greita 15–20 minučių apklausa ne daugiau, kaip iš dviejų pamokų medžiagos. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios;

3.10. Apklausa žodžiu – tai monologinis ar dialoginis kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis gimtąja ar užsienio kalba;

3.11. Savarankiškas darbas gali trukti 10–20 minučių. Jo tikslas sužinoti, kaip mokinys suprato temos dalį, kaip geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis;

3.12. Praktikos darbas;

3.13. Kaupiamasis vertinimas arba sudėtinis pažymys – tai informacijos apie mokinio veiklų, mokymosi pažangos ir pasiekimų, pastangų suminis balas;

3.14. Signalinis trimestro/pusmečio įvertinimas – kartą per trimestrą/pusmetį iš esamų pažymių vedamas aritmetinis vidurkis, įskaičiuojant neatsiskaitytus darbus, leidžiantis mokiniui įsivertinti esamą situaciją.

4. Atsižvelgus į vertinimo tikslus, taikomi šie vertinimo tipai:

4.1. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus ciklą, etapą ar jų dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus;

4.2. formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti;

4.3. apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;

4.4. kriterinis vertinimas – vertinimas, taikomas pamokose ir egzaminuose, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai. Pagal gautus rezultatus nustatomas vienas iš pasiekimų lygių: patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.

 

1. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

5. Vertinimo tikslai:

5.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

5.2. pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą;

5.3. nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

6. Vertinimo uždaviniai:

6.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir tobulintinas puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

6.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

6.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir Gimnazijos.

 

III. VERTINIMO NUOSTATOS, PRINCIPAI ir planavimas

 

7. Vertinimo nuostatos:

7.1. vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

7.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga, bendrieji gebėjimai;

7.3. ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti;

7.4. vertinama individuali mokinio pažanga. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje, dalyko mokytojas visai klasei įvertinimų dienyne nerodo.

8. Vertinimo principai:

8.1. tikslingumas – vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį;

8.2. atvirumas ir skaidrumas – su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai;

8.3. objektyvumas –  siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose  programose pateiktais apibendrintais kokybiniais mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašais;

8.4. informatyvumas – vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti;

8.5. aiškumas – vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais.

9. Vertinimo planavimas:

9.1. mokytojas, planuodamas vertinimą, atsižvelgia į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, vadovaujasi Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartų reikalavimais, dalyko metodinės grupės aprobuota vertinimo metodika;

9.2. vertinimas planuojamas metams ir nurodomas ilgalaikiuose teminiuose planuose;

9.3. formuojamąjį vertinimą mokytojas planuoja pamokos metmenyse;

9.4. vertinimas detalizuojamas pradedant nagrinėti skyrių, temą;

9.5. dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus;

9.6. mokytojas savo kabinete skelbia informaciją apie taikomą dalyko vertinimą (procentų lentelę, suminio pažymio, kaupiamojo vertinimo kriterijus ir pan.);

9.7. mokytojas pirmomis savo dalyko pamokomis rugsėjo mėn. mokinius supažindina su mokymosi pasiekimų vertinimo tvarka;

9.8. mokinių tėvus su dalykų vertinimo kriterijais klasės vadovas supažindina pirmojo klasės tėvų susirinkimo metu;mokinių tėvus klasės vadovas su Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu supažindina rugsėjo mėnesį.

9.9. planuodamas naują etapą, ciklą, su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus bei formas, informuoja, kurios veiklos bus vertinamos, kaip jos bus vertinamos, už kiek veiklų rašomas suminis pažymys ar kaupiamieji taškai;

9.10. pagal individualizuotas programas besimokantiems mokiniams numatomas individualus vertinimas;

9.11. atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami.

 

1. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE IR BAIGUS PROGRAMĄ

 

10. Ugdymo procese ir baigus programą vertinama:

10.1. adaptaciniu laikotarpiu (rugsėjo mėnesį) 5 klasės ir naujai atėjusių mokinių mokymosi pasiekimus vertinti 8-10 balais, spalio mėnesį- mokymosi pasiekimus vertinti 4-10 balu:“;

10.2. mokytojai, pradėdami naują skyrių (temą), su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus, formas;

10.3. mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal Bendrujų programų reikalavimus, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus;

10.4. mokinio mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje apibendrinami ir vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu „įskaityta“ ir (arba) balu, taikant 10 balų vertinimo sistemą:

10.4.1. patenkinamas įvertinimas – įrašai: „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“), 4–10 balų įvertinimas;

10.4.2. nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: „neįskaityta“ („neįsk“); neatestuotus pusmečio bei metinius įvertinimus fiksuoti 1 balo vertinimu;

10.5. vertinant mokinių pasiekimus, orientuojamasi į pasiekimų lygius, apibrėžtus pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose.

11. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų vertinimo skalė:

 

Pasiekimų lygis	Trumpas apibūdinimas	Įvertinimas
aukštesnysis	puikiai	10 (dešimt)	Įskaityta
	labai gerai	9 (devyni)
pagrindinis	gerai	8 (aštuoni)
	pakankamai gerai	7 (septyni)
	vidutiniškai	6 (šeši)
patenkinamas	patenkinamai	5 (penki)
	pakankamai patenkinamai	4 (keturi)
nepatenkinamas	nepatenkinamai	3 (trys)	Neįskaityta
	blogai	2 (du)
	labai blogai	1 (vienas)
	pasiekimai nėra įvertinti	Neatestuota

 

12. Pasiekimai įvertinami tokiu dažnumu per pusmetį:

12.1. jei dalykui mokyti skirta 1 pamoka per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais/įskaitomis;

12.2. jei dalykui mokyti skirtos 2 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 4 pažymiais/įskaitomis;

12.3. jei dalykui mokyti skirta 3 – 4 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais;

12.4. jei dalykui mokyti skirta 5 – 6 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 7 pažymiais;

12.5. kiekvieno mėnesio pabaigoje ar kito mėnesio pradžioje mokytojai surašo pažymius į elektroninį dienyną;

12.6. suminį pažymį rekomenduojama rašyti už darbą pamokoje (savarankišką darbą raštu ar žodžiu, darbą grupėje, individualias mokinio pastangas, aktyvumą ir kt.); namų darbus ir kitą mokinio veiklą (dalyvavimą gimnazijos, miesto renginiuose, akcijose, atstovavimą gimnazijai mieste, respublikoje ir kt.);

12.7. rekomenduojama per pusmetį parašyti ne mažiau kaip 2 suminius pažymius.

13. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas:

13.1. kontrolinių darbų tvarkaraštis elektroniniame dienyne sudaromas mėnesiui, suderinus su mokiniais ir kitais mokytojais. Dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką pakeisti, bet būtina vėl suderinti su mokiniais; tvarkaraštis sudaromas iki einamojo mėnesio 5 dienos.

13.2.kalbų, socialinių mokslų mokytojams rekomenduojama ne mažiau, kaip du kartus per mokslo metus organizuoti atsiskaitymą žodžiu.

13.3. mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius pakartotinai informuoja ne vėliau, kaip prieš savaitę, supažindina su darbo struktūra, turiniu, tikslais, vertinimo kriterijais;

13.4. sudarant kontrolinio darbo užduotis laikomasi eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių einama prie sunkesnių. Pagal užduočių sunkumą kontrolinės užduotys rengiamos stengiantis laikytis tokių proporcijų: 30 proc. lengvų užduočių, 40 proc. – vidutinio sunkumo ir 30 proc. sunkių užduočių;

13.5. užduotimis patikrinami įvairūs mokinių gebėjimai. Rengiant kontrolines užduotis rekomenduojama laikytis tokio žinių ir gebėjimų santykio: 50 proc. užduoties taškų turėtų būti skirta žinioms ir supratimui tikrinti, o kiti 50 proc. – problemų sprendimo gebėjimams tikrinti;

13.6. prie kiekvienos užduoties ar klausimo būtina nurodyti taškus. Visi rašto darbai vertinami pagal tų užduočių vertinimo normas taškais, o po to pagal skalę keičiami pažymiu;

13.7. kontrolinių darbų I ir II pusmečio paskutinę savaitę, paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmąją dieną po mokinių atostogų ar šventinių dienų neorganizuoti;

13.8. per dieną organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas;

13.9. kontrolinio darbo trukmė priklauso nuo jo pobūdžio (ne trumpesnis kaip 30 minučių).

13.10. mokytojas kontrolinius darbus grąžina mokiniams ne vėliau, kaip po savaitės (išskyrus lietuvių k.). Rekomenduojama visą pamoką skirti kontrolinių darbų analizei: bendrus darbo rezultatus pristatyti visiems klasės mokiniams ir pasidžiaugti jų sėkmėmis, pagal galimybes ir poreikius nesėkmes aptarti su kiekvienu mokiniu individualiai bei numatyti būdus mokymosi spragoms šalinti;

13.11. jeigu 50% klasės (srauto, grupės) mokinių kontrolinis darbas įvertintas nepatenkinamai, mokytojas parengia naują kontrolinį darbą ir su mokiniais, gavusiais nepatenkinamą įvertinimą,  suderina jo rašymo laiką;

13.12. jei mokinys dėl pateisinamų priežasčių (pateikė gydytojų pažymą ar tėvų paaiškinimą) nedalyvauja kontroliniame darbe, už jį atsiskaito po pamokų arba kitu susitartu su mokytoju laiku per 2 savaites arba per tiek kalendorinių dienų, kiek mokinys sirgo arba nebuvo dėl pateisinamos priežasties. Jei mokinys dėl ligos praleido daugiau nei dvi savaites, jis kreipiasi į savo klasės vadovą, kuris su dalykų mokytojais derina kontrolinių darbų grafiką. Mokinys turi teisę pasirinkti, už kuriuos per tą laikotarpį rašytus darbus jis atsiskaitys pasirinkta forma (raštu, žodžiu, atliks projektinį darbą ar pan.). Mokinio pageidavimu, mokytojas teikia konsultacijas;

13.13. jei mokinys be pateisinamų priežasčių nedalyvauja kontroliniame darbe ir jo neatsiskaito savaitės bėgyje, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

13.14. rekomenduojama rašyti tamsiai mėlynai rašančiu rašikliu; netvarkingai, neįskaitomai parašyti darbai vertinami kaip neteisingi; ne tam skirtoje vietoje parašyti atsakymai visai nevertinami. Darbai gali būti nevertinami juose radus necenzūrinių užrašų, piešinių, ženklų. Pirmą kartą nesilaikant šio reikalavimo įvertinimas mažinamas 1 (vienu) balu.

14. Savarankiškų darbų, apklausų raštu/žodžiu organizavimas:

14.1. apie savarankišką darbą ar apklausą raštu/žodžiu nebūtina informuoti iš anksto ;

14.2. vykdoma ne daugiau kaip iš dviejų – trijų pamokų medžiagos;

14.3. užduotys konkrečios, trumpos, aiškios;

14.4. mokiniai, nedalyvavę apklausoje, atsiskaityti neprivalo;

14.5. darbų patikrinimas gali vykti pasirinktinai: tikrinami visų mokinių ar tik dalies mokinių darbai;

14.6. savarankiško darbo trukmė priklauso nuo jo pobūdžio (pvz.: žodžių diktantas – 10 min.; testas – 45 min.);

14.7. mokiniams gali būti leidžiama naudotis įvairiais informacijos šaltiniais;

14.8. darbai grąžinami kitą pamoką;

14.9. rekomenduojamas kaupiamasis/suminis vertinimas.

15. 15. Siekiant apibendrinti turimas žinias, tinkamai pasirengti PUPP, 10 klasių mokiniams kartą per mokslo metus (kovo – balandžio mėn.) organizuojami lygio nustatymo testai, parengti pagal PUPP programas. Darbai vertinami pažymiu. Antros užsienio kalbos lygio nustatymo testą rašo mokiniai, kurių pusmečio įvertinimas ne mažesnis kaip 5.
16. Siekiant III klasių mokinius užsienio kalbų mokyti pagal jų mokėjimo lygį, II kl. mokiniams organizuojamas užsienio kalbos diagnostinis testas. Darbai vertinami pažymiu. Pagal testo rezultatus mokiniai III klasėse suskirstomi į grupes.
17. Siekiant apibendrinti turimas žinias, padėti apsispręsti, kokius pasirinkti brandos egzaminus, tinkamai jiems pasirengti, IV klasės mokiniams bent kartą per mokslo metus (rekomenduojama gruodžio-kovo mėn.) organizuojami bandomieji egzaminai. Darbai vertinami pažymiu. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui kartu su mokytojais analizuoja bandomųjų brandos egzaminų rezultatus ir priima sprendimus dėl pedagoginės pagalbos teikimo bei, jeigu reikia, ilgalaikio plano koregavimo.
18. 6 ir 8 klasių mokinių mokymosi pasiekimų lygiui ir daromai pažangai nustatyti 1 kartą per mokslo metus organizuojami lietuvių kalbos, matematikos ir gamtos mokslų ir socialinių mokslų diagnostiniai testai. Darbai vertinami pažymiu. Direktoriaus pavaduotojai kartu su mokytojais analizuoja diagnostinių testų rezultatus ir priima sprendimus dėl tolesnio mokinių mokymo(si) strategijų, švietimo pagalbos teikimo bei, jeigu reikia, ilgalaikio plano koregavimo.
19. Diagnostiniai testai ir bandomieji egzaminai mokiniams yra privalomi. Nedalyvavusiems mokiniams yra sudaromos sąlygos parašyti darbą.
20. Mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, gali būti peržiūrimi kontrolinių ar kitų atsiskaitomųjų darbų įvertinimai:

20.1. mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) žodžiu kreipiasi į dalyko mokytoją;

20.2. neišsprendę  problemos, raštu kreipiasi į tą dalyką kuruojantį mokyklos vadovą.

21. Namų darbų skyrimo ir vertinimo tvarka:

21.1. mokytojas gali neskirti namų darbų;

21.2. namų darbai gali būti raštu ir žodžiu, trumpalaikiai (juos mokiniai turi atlikti iki kitos pamokos) arba ilgalaikiai (kūrybiniai), dėl kurių atlikimo termino mokytojas ir mokiniai susitaria.

21.3. mokinių atostogų laikotarpiu mokiniams namų darbai nėra skiriami;

21.4. mokytojas su mokiniais susitaria dėl namų darbų skyrimo apimties, užduočių pobūdžio, vertinimo bei jo fiksavimo. Toje pačioje klasėje dirbantys mokytojai tarpusavyje derina namų darbų apimtis, kad laikas, skirtas namų darbams atlikti, per dieną neviršytų 2,5 val.

21.5. mokytojas, taikydamas aktyviuosius mokymo(si) metodus ir racionaliai panaudodamas pamokos laiką, skiria tikslingus, rekomenduojama diferencijuotus, namų darbus, įtvirtinančius pamokoje įgytas žinias, gebėjimus, ugdančius mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą.  Mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiria namų darbus, įtvirtinančius gautas pamokoje žinias, šalinančius mokymosi spragas bei stiprinančius motyvaciją. Skiriamus namų darbus mokytojas tikrina reguliariai ir sistemingai;

21.6. kartą per metus (pagal mokinių tarybos siūlymą) savaitė prieš šventes namų darbai neskiriami;

21.7.jei mokytojas skyrė namų darbus, jis juos privalo patikrinti pasirinkta forma (surinkti visų ar dalies mokinių sąsiuvinius, aptarti žodžiu, organizuoti namų darbų aptarimą poroje, grupėje ar pan.).

21.8. mokytojas, siekdamas, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų kontroliuoti, ar jų vaikai atlieka namų darbus, užduotis e-dienyne užpildo konkrečiai, aiškiai nurodydamas, ką mokinys turi padaryti (pvz.: raštu (žodžiu) atsakyti į 5 paragrafo 1-6 klausimus, išspręsti pasirinktus tris/penkis uždavinius, esančius  vadovėlio 123 psl., parašyti 100 žodžių pastraipą tema „Mano pasaulis“ir pan.) ir iki kada turi padaryti.

21.9.gimnazijos administracija, vadovaudamasi Ugdymo priežiūros planu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus įsakymu, vykdo skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę, du kartus per mokslo metus atlieka mokinių apklausą dėl namų darbų skyrimo ir vertinimo;

21.10. mokytojas vertinimo informaciją panaudoja analizuodamas mokinių pažangą ir poreikius, keldamas tolesnius mokymo(si) tikslus.

22. Kiekvienos pamokos pabaigoje organizuoja vertinimo refleksiją, grįžta prie uždavinio, remdamasis vertinimo kriterijais, apibendrina išmokimo rezultatus ir mokymosi pažangą;

23.1. baigęs pamokų ciklą, etapą, organizuoja įsivertinimą, įvertina mokymo ir mokymosi sėkmę, teikia informaciją (komentarus žodžiu ar raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikėtų tobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymo(si) uždaviniai pagal sutartus kriterijus, sukauptą vertinimo informaciją, numato spragų likvidavimo būdus;

24. Pusmečių ir metinių pažymių vertinimas:

24.1. pusmečio pažymiai išvedami iš to pusmečio pažymių vidurkio (6,5 – 7; 6,4 – 6);

24.2 metinis įvertinimas išvedamas iš I, II pusmečių įvertinimų;

24.4. II ir IV klasių mokiniams, turintiems dalyko nepatenkinamą II pusmečio įvertinimą, skiriami papildomi darbai;

24.5. atleistam pagal gydytojo ar gydytojų konsultacinės komisijos pažymą pusmečio ar metinių pažymių skiltyje rašoma „atl.“;

24.6. mokiniui, kuriam pusmečio pabaigoje keitėsi dalyko kurso programa, pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas mokymosi pasiekimų patikrinimo (įskaitos) įvertinimas;

24.7. mokinio laikinas išvykimas gydytis ir mokytis įforminamas direktoriaus įsakymu;

24.8.mokinys, grįžęs iš sanatorijos (ligoninės), klasės vadovui pateikia išrašą apie mokymosi pasiekimus;

24.9. klasės vadovas informuoja mokytojus apie mokinio pasiekimus išvykus;

24.10.pažymiai, gauti sanatorijoje , yra perkeliami į e-dienyną.

25. Mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, papildomo darbo (užduočių, suteikiančių mokiniui galimybę parodyti žinias, gebėjimus ir gauti patenkinamą dalyko metinį įvertinimą) apskaita elektroniniame dienyne fiksuojama taip pat, kaip ir pamokų apskaita: jei mokytojas mokinį konsultavo, įrašomas konsultacijų turinys; jei mokinys mokėsi savarankiškai, be mokytojo pagalbos (konsultacijų) ir nurodytą dieną parodė žinias ir gebėjimus (toliau – atsiskaitė už papildomą darbą), dienyne įrašoma atitinkama informacija. Įrašytas papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu įvertinimu; 5 – 8, I ir III klasių mokiniams, turintiems I –ojo pusmečio patenkinamą įvertinimą, o II pusmetyje nepatenkinamą įvertinimą, metinį įvertinimą nusprendžia dalyko mokytojas.
26. Mokiniui skiriami papildomi darbai:

25.1. mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo svarstymas vyksta mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų susirinkime. Po papildomų darbų į aukštesnę klasę siūloma kelti mokinius, turinčius 1 – 2(siūloma) nepatenkinamus įvertinimus. Mokiniams, turintiems 4 ir daugiau nepatenkinamų įvertinimų, siūloma palikti kartoti kursą;

25.2. mokiniui gavus iš dalyko iš eilės 2 nepatenkinamus įvertinimus, mokytojas užpildo pateiktą formą (nurodo mokinio mokymosi sunkumų priežastis, atliktą darbą su mokiniu)  ir perduoda ją klasės vadovui. Klasės vadovas informuoja tėvus, kalbasi su auklėtiniu;

25.3. klasės vadovas po Gimnazijos direktoriaus sprendimo informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) dėl papildomo darbo skyrimo, kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti kursą pasirašytinai (vieną užpildytą formos kopiją perduoda tėvams (globėjams, rūpintojams), kitą pasilieka sau);

25.4. Metodinėse grupėse, Metodinėje taryboje ir Mokytojų tarybos posėdžiuose mokytojai analizuoja pusmečių, metinių, diagnostinių, ST, PUPP, brandos egzaminų rezultatus. Priima sprendimus dėl sėkmingų mokymo(si) metodų, priemonių, naudojamų užduočių ir kt. tinkamumo, tikslingumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

1. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ VERTINIMAS

 

26. Mokiniams, kuriems ugdymo procese taikomos individualizuotos programos, pasiekimų ir pažangos vertinimo kriterijai atitinka tos programos reikalavimus. Dalyko mokytojas dienyne prie mokinio pavardės pažymi programos tipą: individualizuota ar pritaikyta.
27. Vertindamas specialiųjų poreikių mokinių ugdymo rezultatus, mokytojas atsižvelgia į individualius asmenybės skirtumus (psichologinius, suvokimo, dėmesio, temperamento ir kt.).
28. Mokinių, besimokančių pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus. Pusmečių ir metiniai įvertinimai, jei mokinys lanko mokyklą ir atlieka mokytojo skirtas užduotis, turi būti patenkinami. 28. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo individualizuotas programas, žinios ir gebėjimai nesiekia Bendrojo išsilavinimo standartais nustatyto mokomųjų dalykų pasiekimų lygmens, todėl jie vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus. Pusmečių ir metiniai įvertinimai turi būti patenkinami. Programa turi būti peržiūrima, jei mokinys lanko mokyklą ir atlieka mokytojo skirtas užduotis ir nuolat gauna labai gerus arba nepatenkinamus pažymius.

 

VI . VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO

 

29. Mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne. Už pažymių įrašymą elektroniniame dienyne atsakingi mokytojai. Klasių vadovai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ne rečiau kaip kartą per mėnesį peržiūri elektroninį dienyną.
30. Mokiniai kartu su mokytoju aptaria mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus; nagrinėja vertinimo informaciją; mokytojo padedami mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities tikslus.
31. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į Gimnazijos bendruomenės veiklą ir sprendžiant mokinių mokymosi spragas bei problemas, susijusias su vertinimu:

31.1. tėvai (globėjai, rūpintojai) gauna aiškią, laiku ir reguliariai pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą (pagal Tėvų informavimo tvarką);

31.2. jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką, išsilavinimo standartų bei egzaminų programų paskirtį.

32. Klasių vadovai organizuoja teminius tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimus ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pirmame tėvų susirinkime tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami su mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema.
33. Mokytojai:

33.1. planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese;

33.2. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus;

33.3. fiksuoja vertinimo informaciją;

33.4. informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus, Gimnazijos administraciją apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas;

33.5. remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi;

33.6. rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba;

33.7. derina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikas su mokančiais mokytojais.

34. Gimnazijos vadovai:

34.1. vykdo bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarkos priežiūrą;

34.2. užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp atskirų dalykų;

34.3. vykdo kontrolinių darbų apimčių ir dažnumo priežiūrą;

34.4. vertina Gimnazijos ir mokytojo darbo kokybę, remdamiesi mokinių pasiekimais ir atsižvelgdami į mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį, sociokultūrinę aplinką;

34.5. reguliariai organizuoja mokinių pasiekimų aptarimus su tėvais (globėjais, rūpintojais) (du – tris kartus per metus), teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams;

34.6. vertina Gimnazijos ir mokytojo darbo kokybę remdamasi mokinių pasiekimais.

 

VII. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

 

35. Informaciją apie mokinio pasiekimus, lankomumą pateikia klasės vadovas, mokinį mokantys mokytojai bei, esant reikalui, pagalbos poskyrio specialistai, administracija.
36. Informacija apie mokinio pasiekimus, lankomumą tėvams (globėjams, rūpintojams) pateikiama elektroniniame dienyne. Tėvams pageidaujant ir tėvams, kurie nesidomi vaiko rezultatais, klasės vadovas popierinį šios informacijos variantą pateikia ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 5 d.
37. Iškilus mokymosi, lankomumo, elgesio ar kt. problemoms, tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami įvairiais būdais: skambinant, individualiai kalbantis, rašant elektroninius laiškus, lankantis namuose, kviečiant pagalbos poskyrio specialistus, dalykų mokytojus.
38. Klasių vadovai ne rečiau, kaip kartą per pusmetį, organizuoja tėvų susirinkimus.
39. Klasių vadovai informuoja direktoriaus pavaduotojus ugdymui apie mokinius, turinčius signalinius nepatenkinamus pusmečio įvertinimus. Šiuos mokinius (jei yra būtinybė, ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) kviečia į pokalbį (gali būti kviečiami ir ugdymo skyriaus vedėjai bei mokytojai).
40. Administracija du kartus per mokslo metus organizuoja Tėvų dienas, kuriose tėvai (globėjai, rūpintojai) turi galimybę susitikti su jų vaiką mokančiais mokytojais, administracija. I pusmetį vykstančiose Tėvų dienose dalyvauja visų dalykų mokytojai, II pusmetį – tie mokytojai, su kuriais susitikti pageidauja tėvai (globėjai, rūpintojai) ir/ar tie mokytojai, kurie išsako norą susitikti su konkrečių mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). Jeigu mokiniui gresia nepatenkinami įvertinimai, klasės vadovas individualiai pakviečia tėvus dalyvauti Tėvų dienose.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

 

41. Pagrindinis orientyras visuose vertinimo komponentuose – planuojant vertinimą, mokant, fiksuojant ir aptariant vertinimo informaciją, koreguojant ugdymą – Išsilavinimo standartai, Bendrosios programos, bendrieji ugdymo planai.
42. Remdamiesi vertinimo informacija, mokytojai ir Gimnazijos vadovai priima sprendimus dėl ugdymo turinio metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo. Mokytojai ir Gimnazijos vadovai rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, laiku būtų suteikta reikiama pagalba, t. y. konsultacinės valandos.
43. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese tvarka, esant reikalui, gali būti tobulinama.

V. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ VERTINIMAS

 

26. Mokiniams, kuriems ugdymo procese taikomos individualizuotos programos, pasiekimų ir pažangos vertinimo kriterijai atitinka tos programos reikalavimus. Dalyko mokytojas dienyne prie mokinio pavardės pažymi programos tipą: individualizuota ar pritaikyta.
27. Vertindamas specialiųjų poreikių mokinių ugdymo rezultatus, mokytojas atsižvelgia į individualius asmenybės skirtumus (psichologinius, suvokimo, dėmesio, temperamento ir kt.).
28. Mokinių, besimokančių pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus. Pusmečių ir metiniai įvertinimai, jei mokinys lanko mokyklą ir atlieka mokytojo skirtas užduotis, turi būti patenkinami. 28. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ugdymo individualizuotas programas, žinios ir gebėjimai nesiekia Bendrojo išsilavinimo standartais nustatyto mokomųjų dalykų pasiekimų lygmens, todėl jie vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus. Pusmečių ir metiniai įvertinimai turi būti patenkinami. Programa turi būti peržiūrima, jei mokinys lanko mokyklą ir atlieka mokytojo skirtas užduotis ir nuolat gauna labai gerus arba nepatenkinamus pažymius.

 

VI . VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO

 

29. Mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne. Už pažymių įrašymą elektroniniame dienyne atsakingi mokytojai. Klasių vadovai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ne rečiau kaip kartą per mėnesį peržiūri elektroninį dienyną.
30. Mokiniai kartu su mokytoju aptaria mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus; nagrinėja vertinimo informaciją; mokytojo padedami mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, kelia sau ateities tikslus.
31. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į Gimnazijos bendruomenės veiklą ir sprendžiant mokinių mokymosi spragas bei problemas, susijusias su vertinimu:

31.1. tėvai (globėjai, rūpintojai) gauna aiškią, laiku ir reguliariai pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą (pagal Tėvų informavimo tvarką);

31.2. jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką, išsilavinimo standartų bei egzaminų programų paskirtį.

32. Klasių vadovai organizuoja teminius tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimus ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pirmame tėvų susirinkime tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami su mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema.
33. Mokytojai:

33.1. planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese;

33.2. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus;

33.3. fiksuoja vertinimo informaciją;

33.4. informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus, Gimnazijos administraciją apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas;

33.5. remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi;

33.6. rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba;

33.7. derina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikas su mokančiais mokytojais.

34. Gimnazijos vadovai:

34.1. vykdo bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarkos priežiūrą;

34.2. užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp atskirų dalykų;

34.3. vykdo kontrolinių darbų apimčių ir dažnumo priežiūrą;

34.4. vertina Gimnazijos ir mokytojo darbo kokybę, remdamiesi mokinių pasiekimais ir atsižvelgdami į mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį, sociokultūrinę aplinką;

34.5. reguliariai organizuoja mokinių pasiekimų aptarimus su tėvais (globėjais, rūpintojais) (du – tris kartus per metus), teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams;

34.6. vertina Gimnazijos ir mokytojo darbo kokybę remdamasi mokinių pasiekimais.

 

VII. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

 

35. Informaciją apie mokinio pasiekimus, lankomumą pateikia klasės vadovas, mokinį mokantys mokytojai bei, esant reikalui, pagalbos poskyrio specialistai, administracija.
36. Informacija apie mokinio pasiekimus, lankomumą tėvams (globėjams, rūpintojams) pateikiama elektroniniame dienyne. Tėvams pageidaujant ir tėvams, kurie nesidomi vaiko rezultatais, klasės vadovas popierinį šios informacijos variantą pateikia ne vėliau, kaip iki kito mėnesio 5 d.
37. Iškilus mokymosi, lankomumo, elgesio ar kt. problemoms, tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami įvairiais būdais: skambinant, individualiai kalbantis, rašant elektroninius laiškus, lankantis namuose, kviečiant pagalbos poskyrio specialistus, dalykų mokytojus.
38. Klasių vadovai ne rečiau, kaip kartą per pusmetį, organizuoja tėvų susirinkimus.
39. Klasių vadovai informuoja direktoriaus pavaduotojus ugdymui apie mokinius, turinčius signalinius nepatenkinamus pusmečio įvertinimus. Šiuos mokinius (jei yra būtinybė, ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) kviečia į pokalbį (gali būti kviečiami ir ugdymo skyriaus vedėjai bei mokytojai).
40. Administracija du kartus per mokslo metus organizuoja Tėvų dienas, kuriose tėvai (globėjai, rūpintojai) turi galimybę susitikti su jų vaiką mokančiais mokytojais, administracija. I pusmetį vykstančiose Tėvų dienose dalyvauja visų dalykų mokytojai, II pusmetį – tie mokytojai, su kuriais susitikti pageidauja tėvai (globėjai, rūpintojai) ir/ar tie mokytojai, kurie išsako norą susitikti su konkrečių mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). Jeigu mokiniui gresia nepatenkinami įvertinimai, klasės vadovas individualiai pakviečia tėvus dalyvauti Tėvų dienose.

 

VIII. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

 

41. Pagrindinis orientyras visuose vertinimo komponentuose – planuojant vertinimą, mokant, fiksuojant ir aptariant vertinimo informaciją, koreguojant ugdymą – Išsilavinimo standartai, Bendrosios programos, bendrieji ugdymo planai.
42. Remdamiesi vertinimo informacija, mokytojai ir Gimnazijos vadovai priima sprendimus dėl ugdymo turinio metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo. Mokytojai ir Gimnazijos vadovai rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, laiku būtų suteikta reikiama pagalba, t. y. konsultacinės valandos.
43. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese tvarka, esant reikalui, gali būti tobulinama.