Rugsėjo 29 d., penktadienį su visa Europa šventėme „Tyrėjų naktį“. Daugelis mūsų gimnazijos mokinių drauge „naktinėjo“ ir patyrė pažinimo džiaugsmą.
„Tyrėjų naktis“ – jau tradicija tapęs renginys, visoje Europoje rengiamas nuo 2005 metų. Iniciatyvos tikslas – suteikti galimybę kiekvienam moksleiviui prisiliesti prie kerinčio, bet dažnai nematomo mokslo pasaulio, paprastai uždaryto laboratorijose ir institutuose, bet kasdien sutinkamo gyvenime.
Gyvas ir betarpiškas santykis su įdomiais reiškiniais ypač svarbus mažiausiems gimnazijos nariams. Todėl pirmieji tyrėjų naktį“ pradėjo penktokėliai – per antrą pamoką stebėjo dešimtokų atliekamus fizikinius bei cheminius bandymus, o vėliau ir patys trumpam tapo tyrėjais – atliko nesudėtingus eksperimentus su buitinėmis medžiagomis. Tuo pačiu metu ketvirtokai, vadovaujami vienuoliktokių Kristinos Sakalytės ir Skirmantės Jusytės, piešė gamtiniais dažais.
Per penktą pamoką įtartina tyla tvyrojo aktų salėje, kur vyko 7-8 klasių komandų „Protmūšis“. Keturios mokinių ir viena mokytojų komanda aršiai kovojo proto mūšyje. Moksleivių dideliam džiaugsmui nugalėtojais tapo 8 b klasės komandos nariai – Jūratė Veršinskaitė, Faustas Vaičiulis ir Tomas Bieliauskas.
III-IV klasių moksleiviai lankėsi Kauno technologijos universiteto Panevėžio filiale, kuriame buvo supažindinti su robotų veikimu ir programavimu. Taip pat jiems buvo pristatyta statybinių medžiagų testavimo laboratorija, kurioje išbandomas įvairių statybinių medžiagų patvarumas. Kartu su statybinėmis medžiagomis, mokiniai buvo supažindinami su įvairių tipų uolienomis. Gimnazistai apsilankė fizikos laboratorijoje, kurioje mokiniai atlieka laboratorinius darbus. Susipažino su mechanikos laboratorija ir studentų atliekamais darbais.
Jaunieji gimnazijos žurnalistai, vadovaujami lietuvių k. mokytojos K. Anciulevičienės, susitiko su LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslininku. Interviu skaitykite pabaigoje.
Dėkojame aktyviausiems dešimtokams, padėjusiems organizuojant „Tyrėjų nakties“renginius: Airai Vaicekauskaitei, Laurynui Grybei, Medai Mosteikaitei, Nojai Židonytei, Augustinai Kanclerytei, Mildai Baltaragytei, Gabrielei Šimoliūnaitei, Emanuelei Šiaučiūnaitei, Jonui Šlėktai.
Juk nebūtina gimti Einšteinu, kad kas dieną atrastum ką nors naujo .
Protmūšio rezultatai:
I turas – 7a kl – 2t.; 7b kl – 4t.; 8a kl. – 5t.; 8b kl. – 8t.; Mokytojų komanda – 7t.
II turas – 7b kl – 2t.; 8a kl. – 2t.; 8b kl. – 5t.; Mokytojų komanda – 3t.
III turas – 8b kl. – 7t.; Mokytojų komanda – 7t.
Rezultatai – 8b kl. – 20t.; Mokytojų komanda – 17t.
Išbandyti savo jėgas atlikdami Protmūšio užduotis galite čia.
Interviu
Rugsėjo 27-osios ryte nuvykome į LAMMC filialą – Joniškėlio bandymų stotį, nes buvome iš anksto susitarę, kad mokslo darbuotojas Antanas Satkus mums duos interviu.
Interviu prasidėjo tvirtu rankos paspaudimu. Gerbiamas A.Satkus mus nuvedė į pagrindinę salę ir pradėjo pasakoti apie tikslus, dėl kurių buvo įsteigta Joniškėlio bandymų stotis. Klausėmės įdomių pašnekovo pasakojimų iš jo biografijos, kaip įsitraukė į šį, daug kantrybės reikalaujantį darbą, kaip ,,įklimpo į pasvalietišką molį“. A.Satkus pabrėžė, kad bėgant metams keitėsi bandymų stoties tyrimų tematikos, bet išliko vienas bendras aspektas – sunkus priemolio dirvožemis.
Išgirdome daug įdomių dalykų ir apie Karpių dvaro istoriją, netgi apie mažųjų Lietuvos upeliukų ,,užsispyrimą“ sugrįžti į senąją vagą, nors ir kaip žmonės stengėsi juos nukreipti pagal savo norus.
Taigi, pasakojimas buvo labai įdomus, bet kadangi mes jau skubėjome į pamokas, tai dar pateikėme gerbiamam pašnekovui kelis klausimus:
– Koks Jūsų darbo pobūdis?
A.Satkus– Kadangi Joniškėlio bandymų stotį sudaro dvi stambios dalys – ūkinė ir mokslinė, tai ir dirbti tenka ne vien kabinete, prie stalo, bet ir vykti į laukus, nesvarbu, kokios gamtinės sąlygos, nes šiemet ruduo ypač sunkus žemdirbiams, dirbantiems molingose Joniškėlio apylinkių žemėse.
– Ar labai skiriasi šiemetinis ruduo nuo ankstesniųjų metų? Kaip nuolatiniai lietūs pakenkė molingų dirvožemių derliui?
A.Satkus– Ir anksčiau yra buvę panašių situacijų. Žinoma, kai iškrinta 132 mm vandens į 1 kvadratinį metrą, jau nebegalima tikėtis gero derliaus ir, kad jis visas bus nuimtas. Nuo tokios drėgmės keičiasi dirvožemio sudėtis, augalai kenčia ir žūsta.
– Jūs esate parašę ir nemažai mokslinių darbų. Kaip viską suspėjate?
A.Satkus- Mano darbas įdomus, reikalaujantis daug kantrybės. Per daugelį darbo metų atlikti bandymai, darbo rezultatai buvo pateikti monografijoje ,,Tausojamoji žemdirbystė našiuose dirvožemiuose“, kurią išleidome kartu su grupe kitų mokslininkų, taip pat mokslinėse publikacijose anglų kalba ir kt.
– Ar visą laiką ir dirbote Joniškėlio bandymų stotyje?
A.Satkus- Ne,dirbau dėstytoju Joniškėlio žemės ūkio technikume. Porą metų netgi buvau Joniškėlio statybinių medžiagų gamyklos darbuotojas – pamačiau, kaip tas pats derlingasis molis naudojamas plytų gamyboje.
– Kuo skiriasi dabartinė Joniškėlio bandymų stotis nuo tos, kai tik atėjote į ją dirbti?
A.Satkus- Labai skiriasi. Šiemet jai jau sukanka 90 metų. Pokyčiai dideli. Daug kartų viskas keitėsi, buvo pertvarkoma. Tais senais laikais Joniškėlio bandymų stotis turėjo daugiau kaip 5 tūkstančius ha žemės, o dabar belikę 334 ha žemės, didžioji jos dalis nuomojama. Ir darbuotojų jau likę labai mažai. Ir dar mažės…
– Dėkojame gerbiamam pašnekovui už pokalbį, linkime sėkmės nelengvame, tačiau įdomiame ir labai naudingame visos Šiaurinės Lietuvos žemdirbystei darbe.
Su mokslo darbuotoju Antanu Satkumi kalbėjosi 8b klasės mokiniai
Tomas Bieliauskas ir Faustas Vaičiulis
