Jau vienuoliktą kartą visoje Europoje rengiama Europos judrioji savaitė bei akcija „Mieste be savo automobilio“. Sumanymas kartą per metus skelbti akciją „Mieste – be savo automobilio“ kilo 1998 m. Prancūzijoje ir greitai išpopuliarėjo ne tik visoje Europoje, bet ir už jos ribų: į ją įsitraukė pagrindiniai Argentinos, Kanados, JAV, Australijos, Naujosios Zelandijos, Tailando ir Taivanio miestai. Visų miestų gyventojai buvo raginami bent vieną dieną iškeisti automobilį į dviratį, viešąjį transportą ar po miestą keliauti pėsčiomis.
Pasvalyje judrioji savaitė švenčia savo 5-rių metų jubiliejų Gražaus jubiliejaus proga visi Pasvalio rajono gyventojai kviečiami rugsėjo 16 – 22 dienomis transporto priemones palikti garažuose ir kiemuose, o į darbą ar mokslo įstaigas keliauti pėsčiomis, dviračiais ar viešuoju transportu.
LR Aplinkos ministerijos teigimu, Lietuvos miestuose aplinka ypač užteršta nuo daugybės senų automobilių (10-15 metų senumo), šalyje avarijose žūsta gerokai daugiau žmonių nei kitose Europos valstybėse. Oro kokybė ir įvairaus transporto sukeliamas triukšmas – vienas svarbiausių Europos šalių gyventojų rūpestis. Automobilių skaičius Europos keliuose nuo 1998 iki 2008 m. išaugo net 60%, o transporto grūstys, didėjanti tarša, triukšmas ir klimato atšilimas neprideda sveikatos europiečiams, kurių 80% gyvena miesto vietovėse. Taigi, kiekvienam žmogui tenka dalis atsakomybės už pasaulio aplinką, todėl kiekvienas gali prisidėti išsaugant sveikesnę planetą, savo miestą, o tuo pačiu ir savo sveikatą.
Europos judrioji savaitė – tai informavimo akcija, kurios metu siekiama ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai, žmonių sveikatai, eismo saugumui, bet ir skatinti gyventojus vietoje lengvųjų automobilių naudoti alternatyvias transporto ir keliavimo formas – dviračiais arba pėsčiomis, dažniau pasirinkti tarpmiestinį transportą.
Tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, raginti gyventojus asmeniškai prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo, atsisakant važiavimo automobiliu ir pasirenkant mažiau teršiantį transportą, dviračius, naudoti biodegalus ir biokurą, keliauti pėsčiomis. Iš tiesų tai ne tik kovos su oro tarša ar triukšmu, bet ir gyvenimo kokybės gerinimo klausimas.
TAI GALIMYBĖ VISIEMS GYVENTOJAMS PARODYTI, KAD JIE NĖRA ABEJINGI APLINKOS APSAUGOS KLAUSIMAMS.
ORO TARŠA
ANTRAS PAGAL KENKSMINGĄ POVEIKĮ SVEIKATAI PO TABAKO
PAUKŠČIUI – DANGUS, ŽUVIMS – VANDUO,
O ŽMOGUI – VISAS PASAULIS
Per pastaruosius keletą dešimtmečių oro užterštumas visame pasaulyje labai išaugo. Tam užterštumui, kaip žinoma, didelę įtaką padarė industrializacija, technikos vystimasis ir įvairūs kiti faktoriai, tokie kaip gamyklų naudojami chemikalai, įvairios neekologiškos elektrinės, didelis automobilių pagausėjimas ir t.t. Oro tarša mūsų planetai jau padarė visai nebeatitaisomos žalos: ozono skylių Antarktidoje atsiradimas, „šiltnamio efektas”, dėl kurio visos žemės temperatūra pakilo vienu laipsniu, kieno „dėka” sparčiau pradėjo vystytis tokios problemos kaip kai kurių augalų išnykimas, žmonių sveikatos paūmėjimas, retų gyvūnų rūšių išnykimas. Tačiau nepaisant to, mes nenustojame „šaipytis” iš mūsų motulės Žemės. Pasaulyje šiuo metu itin svarbus klausimas: ar mes pajėgūs sustabdyti jau įsibėgėjusį, į mūsų kasdienius darbus įsiskverbusį, oro taršos traukinį?
Oro užterštumas yra viena sudėtingiausių ir sunkiausiai sprendžiamų miesto aplinkos problemų. Šiuo metu beveik 80 % europiečių gyvena miesto zonose. Miestų bruzdesys ir intensyvus eismas keliuose ir greitkeliuose smarkiai veikia oro kokybę, taigi ir mūsų sveikatą. Oro užterštumas – medžiagų, kenksmingų žmonėms bei kitiems organizmams arba pažeidžiančių aplinką, išmetimas į atmosferą. Pagrindiniai aplinkos oro teršalai yra sunkieji metalai, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, rūgščių aerozoliai ir kietosios dalelės.
Oro tarša kietosiomis dalelėmis – viena pavojingiausiu žmogaus sveikatai, nes kietosios dalelės dėl savo smulkumo patenka tiesiai į kvėpavimo takus.
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt.
Dažniausiai kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia transporto sukelta tarša, statybų, gatvių tiesimo, remonto darbai, energijos gamyba, kūrenimas kietuoju kuru, pramoniniai procesai, teršalų išsisklaidymui nepalankios meteorologinės sąlygos (rūkas, dulksna, silpnas vėjas).
Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo sistemą. Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnį neigiamą poveikį turėti sveikatai. Be to, į plaučius jos gali pernešti ir kancerogeninių (vėžį sukeliančių) junginių.
Oro taršos kietosiomis dalelėmis rizikos grupėms priklauso žmonės, sergantys širdies ar plaučių ligomis, vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys. Tačiau net ir sveiki žmonės gali justi kietųjų dalelių sukeltus laikinus simptomus: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas.
Oro už terštumas didžiuosiuose pasaulio miestuose prisideda prie dešimčių tūkstančių žmonių mirčių ir gyvenimo trukmę gali sutrumpinti 9 metais. Užterštas oras toks pat pavojingas kaip ir cigarečių dūmai, eismo nelaimės ar nutukimas. Stebėjimai parodo, kad oro užterštumas gyvenimą sutrumpina vidutiniškai 7-8 mėnesiais, tačiau ten, kur užterštumas itin didelis, žmonės gyvena trumpiau net 9 metais.
EKSPERTAI TEIGIA, KAD ORĄ LABIAUSIAI TERŠIA AUTOMOBILIŲ IŠMETAMOSIOS DUJOS.
Kol kas nėra įrodyta, kad kokioje nors kitoje planetoje gyventų žmonės. Ne savo valia mes tapome šios planetos protingaisiais šeimininkais. Tačiau ką mes veikiame Žemėje, kaip mes veikiame Žemę, kaip ruošiamės toliau gyventi Žemėje ir dar daug kitų dalykų priklauso tik nuo mūsų. Kiekvienas ir visi esame atsakingi už Žemę, saugokime ją ir neterškime.
ŽENK RAMIAI TARP TRIUKŠMO IR SKUBĖJIMO
„Galbūt ne garsas skamba tyloj, o tyla garse. Ką apie tylą žinome mes?… “ A. Mamontovas
“…man atrodo, kad pastaruoju metu žmonės pradėjo bijoti tylos…tapome priklausomi nuo daugybės įvairiausių garsų, o to pasekoje tyloje jaučiamės tarsi nuogi, tačiau geriau pagalvojus – nėra čia ko stebėtis, juk į pirmą vietą iškeliamas komunikabilumas – galima pagalvoti, jei nesugebi malti liežuviu 24 val. per parą, tai jau didžiulis minusa tavo asmenybei…“
Kiekvieną dieną mes girdime įvairiausius garsus, deja, ne visi jų yra malonūs mūsų klausai. Šiandien dėl transporto, statybų ir pramonės įmonių keliamo triukšmo nesusikalba net paukščiai. Mokslininkai sako, kad paukščių giesmė miestuose yra kiek kitokia nei kitose vietovėse. Garso operatorius ir režisierius Vidmantas Blažys, dešimt metų įrašinėjantis paukščių garsus, sako, kad tai daryti kaskart vis sunkiau, nes žmogaus keliamo triukšmo neužterštos vietos traukiasi: „triukšmas lydi mus visur. Ir žemėje, ir vandenynuose. Laivai plaukia, burzgia, delfinai nesusikalba tarp savęs, lygiai taip pat ir paukščiai. Nėra tylių vietų ir dienų. Gali būti, kad ir Amazonės džiunglėse virš tavęs praskris lėktuvas. “
…apie triukšmo žalą sveikatai žmonija žinojo jau gilioje senovėje. Istorijos šaltiniai mini, kad jau antikinės Romos gyventojai skundėsi miesto valdžiai, kad ši uždraustų ankstaus ryto metu ginti į ganyklas ožkas ir galvijus centrinėmis miesto gatvėmis, kadangi gyvulių bliovimas ir mekenimas labai trigdė miestelėnų ramų miegą.
Apie 2000 metus prieš mūsų erą Kinijoje nuteistuosius mirti pririšdavo netoli varpo ir liepdavo skambinti tol, kol pasmerktasis žūdavo nuo triukšmo…
Tyrimai rodo, kad Europoje triukšme, kuris gali sukelti susierzinimą, miego sutrikimus ir pakenkti sveikatai, gyvena kas penktas žmogus. Eismo triukšmas per garsus beveik kas antram. Žmogaus ausis yra prisitaikiusi prie garso, kuris yra iki 55 decibelų. Maždaug taip mes kalbamės. Tačiau triukšmo matavimai rodo, kad gyvename ausies galimybes toli lenkiančioje aplinkoje ir kurstame taip iš lėto, kad nepastebime. Pirmiausia nustojame girdėti aukštus garsus.
TRIUKŠMAS KENKIA NE TIK AUSIMS, BET IR NERVŲ, IMUNINEI SISTEMAI, ŠIRDIES DARBUI, KRAUJOTAKAI, VIRŠKINIMO SISTEMAI IR REGĖJIMUI, SUKELIA STRESĄ IR DIDINA AGRESYVUMĄ.
Apklausos rodo, kad triukšmą europiečiai laiko viena didžiausių aplinkosaugos problemų. Didžiausią poveikį čia turi kelių, geležinkelio ir oro eismo triukšmas. Nepageidaujami, klausą žalojantys garsai ir vibracija sklinda ne tik iš gatvės. Jų yra ir darbo vietoje ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, kaimynui garsiai klausantis muziką arba mokykloje pertraukų metu ir t. t.
Todėl kasmet aplinkos keliamas triukšmas tampa vis rimtesne aplinkos problema, kuri sukelia įvairius sveikatos sutrikimus. Vis labiau domimasi, kokį poveikį triukšminga aplinka daro žmogaus sveikatai.
Teigiama, kad aplinkos triukšmas yra svarbus aplinkos pavojus, keliantis grėsmę visuomenės sveikatai, ir kad triukšmo poveikis, palyginti su kitais stresą keliančiais veiksniais, vis didėja.
Dėl triukšmo ima skaudėti galvą, sunkiau užmigti, kyla nerimas, pablogėja atmintis, sunkiau susikaupti. Yra žinoma, kad dėl per didelio triukšmo gali laikinai ar visam laikui susilpnėti klausa, o kraštutiniais atvejais galima ją ir prarasti. Nuolatinis triukšmas gali lemti netgi kraujospūdžio padidėjimą, širdies ir kraujagyslių ligas, dėl jo poveikio gali išsivystyti išeminė širdies liga.
BE TO ŠIUOLAIKINIAM TRIUKŠMUI YPAČ JAUTRŪS VAIKAI.
TRIUKŠMAS DARO POVEIKĮ MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ ATMINTIES FUNKCIJAI, TRIUKŠMINGOJE APLINKOJE PRASTĖJA MOKYMOSI REZULTATAI.
Deja, šiuolaikinių technologijų dėka, triukšmas dažnai pasirenkamas pačių vaikų ir paauglių. Jaunimo tarpe, ypač, populiarūs nešiojami muzikos grotuvai. Dažnai ausinukuose garsas yra perdozuojamas, tačiau jį patikrinti gana paprasta – kai nebegirdimas pašalinis garsas, kuris transliuojamas šalia, kai nuėmus ausinuką nesuvokiama, kas yra sakoma ar net jaučiamas tvinkčiojimas ausyse. Tokiu atveju būtina ausinių atsisakyti arba pasitikrinti klausą pas gydytoją. Specialistų teigimu, ausinukų gamintojai turėtų įspėti savo vartotojus apie didelio garso daromą žalą klausai, tačiau ir patys vartotojai turi suprasti, jog saugoti klausą yra būtina.
Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transporto priemonės, statybos mašinos bei mechanizmai, technologiniai įrenginiai (kompresoriai, staklės, štampai, elektros varikliai ir kt.), šventiniai renginiai.
Buityje taip pat naudojama daug triukšmo šaltinių: televizoriai, muzikiniai centrai, muzikos instrumentai, vaikų žaislai, dulkių siurbliai ir kt.
30 dB(A)– šnabždesys, girdimas 1 metro atstumu, lapų šnaresys,
50 dB(A)– lietus,
50-60 dB(A) – įprastinė kalba,
60 dB(A)– elektrinė barzdos skutimo mašinėlė,
80 dB(A)– durų, telefono skambutis,
85 dB(A)– sunkvežimis,
90 dB(A) – riksmas,
95-110 dB(A)– motociklas,
110 dB(A)– šūvis į orą,
140 dB(A) – lėktuvo variklis.
Triukšmo, pagal jo intensyvumą, poveikis organizmui yra toks:
- I laipsnis (40-50 dB) – atsiranda psichinės reakcijos,
- II laipsnis (60-80 dB) – atsiranda vegetacinės nervų sistemos pakitimų;
- III laipsnis (90-110 dB) – išsivysto klausos netektis;
- IV laipsnis (daugiau negu 120 dB) – išsivysto klausos organo pakenkimas.
Sveikatai pavojus iškyla, kai garsas yra labai didelis, dėl to žmogus gali iš karto apkursti: suaugusiems kurtumas išsivysto jei garso lygis didesnis negu 140 dB(A), vaikams, – 120 dB(A). Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110 dB(A) triukšmo lygiui, trunkančiam 1 min.29 sek.
Žmonija neišaudė gyvenimo tinklo. Bet mes esame vienas to tinklo siūlas. Kad ir ką mes darome tinklui, darome patys sau. Visi dalykai yra surišti. Visi dalykai jungiasi. (Seattle, 1854)
Leave a Reply