Jau trečią kartą mūsų gimnazijoje praūžė „Etnokultūros diena“. Mokiniai šią dieną užsiėmė įvairiomis veiklomis. Atvykę į mokyklą svečiai supažindino su žvakių gamyba, padėjo pasigaminti po žvakelę ir vaškinį žaisliuką. „Fotomagijos laboratorijoje“ mokiniai susipažino su cianotipijos technika, leidžiančia kurti nuotraukas be fotoaparato. Kiekvienas turėjo progą pasigaminti savo fotografinį atviruką. Vyresnieji mokiniai domėjosi „Šiuolaikiniu folkloru: memais“, patys juos bandė sukurti, pritaikyti šiandieninėms aktualijoms. Na, o daugiausia dėmesio sulaukė svečiai, kurie pristatė kitos, gilias tradicijas turinčios kultūros paveldą – tatuiruotes chna dažais. Įvairūs piešiniai ar simboliai gausiai „nutūpė“ tiek ant mokinių, tiek ant mokytojų rankų. O kokia šventė be sporto važytynių? Kūno kultūros mokytojai parengė įvairių tautiškų, senas tradicijas puoselėjančių, užduočių klasėms, leido jiems ne tik pasivaržyti tarpusavyje, bet ir išbandyti savo vikrumą, atidumą, žinias. 6a klasės mokiniai jau nuo ankstyvo ryto ruošėsi „Kaziuko mugei“ – kepė, virė, maišė įvairius patiekalus savo būsimai užeigai.
Sudėtinga šiomis dienomis išblaškyti savo mintis nuo pasaulyje vykstančių įvykių. Todėl šventės metu nebuvo pamiršta išreikšti savo palaikymo Ukrainai. Mokinių taryba ragino visus ateiti pasipuošus ukrainietišku akcentu. Mokytoja J. Giedraitienė pradinių klasių mokinius mokė ukrainietiškos dainos, o J. Preidžiuvienė parengė mokinius bendram gimnazijos mokinių šokiui, kuris skirtas ukrainiečiams palaikyti.
Šventę vainikavo „Kaziuko mugė“. Visi jau buvo labai pasiilgę šurmuliavimo, svečių, bendravimo. Didelė dalis mokinių, ypač pradinių klasių, labai atsakingai ir ilgai ruošėsi prekybai. Ne tik prikepė pyragų, keksiukų ar sausainių, bet pagamino įvairių papuošalų, gėlių ar kitų rankdarbių. Gausus įvairių, įdomių darbų buvo būrelio „Iš antrų rankų“ stalas.
Šventės logotipas skelbia, kad „tautai, nepraradusiai ryšio su senove, nereikia rūpintis dėl ateities“. Taigi norisi visiems palinkėti, kad puoselėtumėme savo praeitį, tradicijas, gerbtume ir kitų tautų kultūrą, nes šių dienų įvykiai rodo, kad visa tai yra labai trapu.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jurgita Vaišnienė
