Lapkričio 27 dieną gimnazijoje lankėsi lektorius – Valstybinės kultūros paveldo komisijos vyr.specialistas – archeologas Artūras Stepanovič. Jis 1 – 8 klasių mokiniams skaitė edukacinio projekto ,,Piliakalnių paslaptys“ paskaitą. Kai kurių mokinių įspūdžiai apie šią paskaitą :
Už tai, kad dalyvavome nacionaliniame moksleivių žygyje ,,Piliakalnių Lietuva“, kurio metu įveikėme dešimt kilometrų, mūsų gimnazijai buvo pasiūlyta nemokama edukacinė paskaita ,,Piliakalnių paslaptys“. Lektorius – archeologas mums labai įdomiai papasakojo apie archeologiją, piliakalnių atsiradimo tikslus ir priežastis. Visa paskaita buvo perpinta įdomiomis sakmėmis bei padavimais.
Na, o paskaitos pabaigoje svečias mums parodė šiukšlių ,,piliakalnių“ nuotraukas, t.y. suverstus didžiulius šiukšlių, atliekų kalnus, apipiltus žemėmis ir apželdintus žole. Jis palinkėjo visiems atsakingiau rūšiuoti atliekas, kad Lietuvoje būtų kuo mažiau tokių ,,piliakalnių“.
Miglė M., 8b kl.
Archeologas – tai ypatinga profesija, kupina paslapčių, pagundų ir netikėtumų. Net neįsivaizdavau, kad senovinius daiktus kasinėti po žemėmis yra labai sunku, reikia daug vargti.
Buvo labai įdomu pamatyti, kaip atrodo senovės įrankiai – metaliniai bei akmeniniai strėlių antgaliai ir kt. Net nepalyginsi su dabartiniais žmonių naudojamais įrankiais.
Dar sužinojau, kad Šatrijos kalne, pasak senovės lietuvių, rinkosi daugiausia raganų. Ir netgi paaiškino, kaip jas teisdavo.
Sužinojome, kad Lietuvoje yra daug piliakalnių ir vienas iš jų – Gedimino kalnas, kurį dabar tvarko.
Norėčiau daugiau tokių paskaitų. Tikiuosi, bus dar ne viena.
Dalius T., 6b kl.
Va, gyvenu ir net nesusimąstau, kiek archeologai dirba prie vieno radinio, kiek laiko ir valios reikalauja jų darbas.
Kad Lietuvoje yra tiek daug piliakalnių – net devyni šimtai, tikrai nežinojau. Šaunu, kad kiekvienam piliakalniui yra sukurta po legendą.
Meda J., 6b kl.
Nors jau nuo mažens žinojau apie piliakalnius, jų paslaptis ir sakmes, visada smagu ir įdomu sužinoti vis ką nors naujo.
Vienas faktas apie piliakalnių atsiradimą mane labai prajuokino ir privertė susimąstyti. Jurgis ir Barkas – du broliai milžinai, kurie vienas į kitą, kai susipykdavo, mėtėsi kirviais. Vienas brolis žuvo, netrukus mirė ir kitas. Žmonės juos palaidojo ir supylė didelį kapą – milžinkapį. Miestą pavadino Jurbarku. Po tokių sakmių man vis daugiau iškyla klausimų, į kuriuos logiškų atsakymų nėra. Kartais susimąstau, iš kokių beviltiškai neišsilavinusių žmonių esame kilę…
Eurika R., 6b kl.
Įdomu buvo sužinoti, kad Lietuvoje yra daugiausia piliakalnių Pabaltijyje – net 900. Latvijoje jų yra tris kartus mažiau, o Estijoje net šešis kartus mažiau negu pas mus.
Vienas įdomiausių dalykų buvo tai, kai lektorius pasakojo, kad Naujojoje Zelandijoje yra kalnas, kurio pavadinimą sudaro 85 raidės.
Įdomu buvo klausytis šios paskaitos. Labai norėčiau tokių paskaitų kasdien.
Jokūbas J., 6b kl.
Man labai patiko ši paskaita, nes buvo parinktas tas pats tikriausias metodas pasakoti, kuris su kiekviena skaidre vis labiau įtraukdavo. Patiko, jog pasakodamas lektorius nevengė pajuokauti ir tarytum ,,paegzaminuoti“. Ir nenusivylė. Papasakojo visai negirdėtų ir įdomių dalykų apie piliakalnius.
Mikas M., 7b kl.
Man labai patiko, nes sužinojau daug negirdėtų dalykų. Manau, mūsų mokykloje turėtų būti daugiau paskaitų. Taip būtų smagiau mokytis.
Rineta B., 7b kl.
Per paskaitą sužinojau, kas yra archeologija ir, kad mitas yra tai, jog archeologai tyrinėja dinozaurus. Iš tikrųjų jie tyrinėja senovės žmones, jų gyvenimo būdą ir daiktus, kuriais šie naudojosi.
Gavau žinių apie tai, kaip įvairios iškasenos atsiduria kelių metrų gylyje po žeme.
Gabrielė Š., 8b kl.
-
- Ilgiausias piliakalnio pavadinimas
