Mūsų rajono menininkų klubo „Rats“ dailės darbų parodoje

Laisvutė Razmienė ,,Justina"

Visos pamokos yra įdomios. Juokauju. Iš tiesų būna tik keli kartai, kai pamokos tikrai sudomina. Viena tokių buvo spalio 13 dieną Joniškėlio gimnazijoje. Tądien vienoliktokų dailės pamoka vyko kitaip. Visa mūsų klasė išvyko į dailės parodą Pasvalyje.
Pasvalio krašto muziejuje buvo pristatyti įvairūs mūsų krašto dailininkų ir skulptorių darbai. Pasvalio rajono menininkų klubą „Rats“ sudaro ne vienas gabus ir originalus menininkas. Šiam klubui vadovauja keramikė Nerutė Čiukšienė.
Šioje parodoje buvo pristatomi keramikos, akmens dirbiniai, paveikslai bei portretai. Iš visų šių darbų labai išsiskyrė Laisvutės Razmienės tapytas moters portretas. Visų pirma sužavėjo šio dailės darbo ant drobės dydis. Antra, realistiškos ir gražios linijos.
Man pats gražiausias kūrinys parodoje „Rats“ buvo Balio Tuskėno paveikslas „Iš kelionės dienoraščio“. Tas kūrinys tiesiog mane sužavėjo… Iš pirmo žvilgsnio net neatrodo, kad tai paveikslas. Jei nebučiau priėjusi arčiau, būčiau drąsiai sakiusi, kad tai yra tikrų tikriausia nuotrauka. Tačiau iš arčiau jau buvo galima matyti švelnius dailininko potėpius.
Meno kūrinys „Iš kelionės dienoraščio“ taip patiko, kad drąsiai tą darbą būčiau kabinusi savo kambaryje (jei tik pavyktų jį gauti!). Tačiau man užkliuvo šio darbo pavadinimas. Pripažinsiu, kad išgirdusi tokį pavadinimą pagalvočiau apie kokį nors visiems pažįstamą ir nuvalkiotą vaizdą, tačiau tame paveiksle to nėra… Jei būtų mano valia, aš tą nuostabų B.Tuskėno darbą būčiau pavadinusi „Ryškiu kelionės prisiminimu“.
Mane sužavėjo Valiaus Remeikos skulptūra iš akmens. Šis kūrinys neturi pavadinimo, tiesiog kūrinys. Ir tai tikrai gražus darbas. Jis įkvepia pagalvoti, pafantazuoti. Kadangi V.Remeikos darbas neturi pavadinimo, siūlyčiau jį pavadinti „Vaizduotės vaisiumi“. Tai tiktų ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.
Tiesiogine – atrodytų, kad tas skritulys pilkame akmenyje yra vaisius, o perkeltine – šis kūrinys visada įjungia vaizduotę.
O be šių trijų išskirtų darbų, parodoje buvo eksponuojami ir kiti šių meninkų kūriniai. Taip pat nepaminėti tapytojas Aldas Pleiris, tekstilininkė Erika Andriūnaitė, keramikė Nerutė Čiukšienė.
Tai tikrai graži paroda. Nebuvo nė vieno darbo, kuris nebūtų sulaukęs nors kokios simpatijos. Visi kūriniai lyg tinka vienas prie kito.
Palyginus su kitomis parodomis ši, žinoma, yra kuklesnė kūrinių gausa, tačiau tikrai dėl to nėra prastesnė.

Aurelija Jankauskaitė, III klasė