Turime unikalią egzaminų sistemą, bet kažin ar verta tuo didžiuotis

Nepriklausomas švietimo konsultantas, buvęs Lietuvos nacionalinio egzaminų centro direktorius dr. Algirdas Zabulionis pastarąjį dešimtmetį patirtimi dalijosi daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių. Pasaulio banko, ES, valstybių vyriausybių ar įvairių fondų projektuose jis padeda tobulinti moksleivių žinių patikrinimo ir egzaminų sistemas. O kaip pasaulio kontekste atrodo lietuviškoji?

VEIDAS: Po bene dešimties metų vėl grįžtame prie kriterinio abitūros egzaminų vertinimo. Kuo jis pranašesnis ir kuo blogesnis už norminį (vadinamąjį proporcinį ar ranginį)?
A.Z.: Šiuos du vertinimo būdus galima palyginti su sporto šakomis – šuoliu į tolį ir šuoliu į aukštį. Pakėlus kartelę į atitinkamą aukštį, visus, kurie ją peršoka, kažkur priimame, o šokant į tolį, kuris toliau nušoks, ir bus geresnis. Taip ir su vertinimo metodais: vienu atveju iš anksto apibrėžiami reikalavimai, o kitu – lyginama tarpusavyje.
Egzaminų vertinimo metodikos pasirinkimas turėtų priklausyti nuo egzamino tikslų. Ankstesnis kriterinis vertinimas buvo pagrįstas to meto egzaminų tikslu – jauno žmogaus brandos patvirtinimu (man labiau patinka gražus lietuviškas žodis „branda“, o ne vokiškasis variantas „abitūra“). Vėliau sistema reformuota – įvesti mokykliniai ir valstybiniai brandos egzaminai. Tai padaryta, nes visiems atsibodo dveji egzaminai – brandos ir stojamieji, todėl valstybinių brandos egzaminų pagrindiniu tikslu tapo atranka į aukštąsias mokyklas, o mokyklinių brandos patvirtinimas. Vertinimo metodas buvo mišrus – su kriterinio vertinimo elementais: buvo nustatoma minimali egzamino išlaikymo riba, o ją peržengusieji išrikiuojami šimtabalėje skalėje, paremtoje procentiliais (nemaišykite su procentais).
Kodėl dabar vėl grįžtama prie kriterinio vertinimo, nesuprantu. Ar keičiasi egzamino tikslai – gal vėl pagrindiniu egzamino tikslu tampa brandos patvirtinimas, o atranka į aukštąsias mokyklas darosi mažiau reikalinga? Per tą laiką vietų aukštosiose mokyklose tikrai padaugėjo. Galima net pajuokauti – dabar Lietuvoje gimsta beveik tiek pat vaikų, kaip ir tais metais atsiranda studentų. Be to, daugelis abiturientų turi galimybę išvykti studijuoti į užsienį, spėju, jų išvažiuoja daugiau, nei įstoja į Vilniaus universitetą. Bet jei tuo tikslu vėl tapo brandos patvirtinimas, ar pakanka tų poros egzaminų?

Visą straipsnį rasite čia.