Alkoholis yra labiausiai paplitęs narkotikas. Tabakas yra antras pagal populiarumą narkotikas, vartojamas mūsų paauglių ir jaunimo. Nuo alkoholio ir tabako lengvai pereinama prie nelegalių narkotikų išbandymo. Labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis – paaugliai ir jaunimas.Dėl savo amžiaus ypatumų – pomėgio rizikuoti ir smalsumo – jie pradeda bandyti, vėliau ir vartoti narkotikus ar net užsiimti su narkotikais susijusia rizikinga veikla.
Kas gi daro lemiamą įtaką vaikams, kad jie nepradėtų rūkyti, vartoti alkoholio ar kitų narkotikų? Tai jūs – tėvai. Tėvų pareiga pasakyti vaikui, kad jis jums labai brangus, kad jų šeimoje narkotikų vartojimas nepriimtinas. Kuomet vaikas sprendžia klausimą, ar vartoti alkoholį, tabaką ir kitus narkotikus, pirmiausiai jis pagalvoja: „O ką pasakys mano tėvai?“
Tėvai – pirmieji mokytojai, taigi:
Visada žinokite vaiko dienotvarkę, jo dienos planus. Nebijokite paklausti vaiko, kur, su kuo jis eina ir ką veiks. Stenkitės, kad tai atrodytų ne kaip kontrolė, o kaip saugumo užtikrinimas, noras žinoti, ką vaikas ketina veikti. Pažinkite vaiko draugus ir jų tėvus, žinokite, kuo jie užsiima.
Daugiau bendraukite su vaiku, domėkitės ne tik jo mokslais, bet ir pomėgiais, interesais, svajonėmis. Kuo daugiau bendrausite su vaiku, tuo laisviau jis su jumis jausis ir kalbės įvairiais klausimais.
Aiškiai pareikškite, kad jūs nenorite, jog jūsų vaikas vartotų narkotikus ar kitas psichotropines medžiagas. Dažnai kalbėkite su vaiku apie narkotikų vartojimo pavojus ir pasekmes.
Būkite aktyvus vaiko klausytojas. Klausinėkite, skatinkite jį išsipasakoti. Parodydami norą išklausyti vaiką, suteiksite jam atvirumo ir saugumo.
Nuoširdžiai gilinkitės į vaiko problemas ir bandykite jas spręsti drauge. Nesakykite, kad tai smulkmenos, nesąmonės ar kvailystės.
Niekada nekritikuokite vaiko asmenybės. Jei jis pasielgė netinkamai, neprotingai, neapgalvotai, kritikuokite jo poelgį. Nesakykite, kad jis kvailas, nemokša, tinginys. Nemoralizuokite, o paaiškinkite, kodėl jo elgesys nepriimtinas, pavojingas ar nepageidautinas. Kalbėdami kreipkite dėmesį ne tik, į tai, ką sakote, bet ir kaip, kokiu tonu kalbate.
Į klausimus atsakykite sąžiningai, atvirai ir teisingai. Jei ko nors nežinote, prisipažinkite.Stenkitės įgyti žinių apie narkotikus ir jų vartojimo pasekmes bei kur galima kreiptis pagalbos, jei jos prireiktų.
Jeigu jūsų vaikas pareiškia mintį, kuri jus stebina, neparodykite to, reaguokite ramiai ir toliau tęskite pokalbį. Tai padidins tikimybę, kad vaikas nebijos jums papasakoti ir ateityje. Ugdykite šiuos vaiko socialinius gyvenimo įgūdžius – sprendimų priėmimą, problemų sprendimą, kūrybinį mąstymą, emocijų valdymą, stresų įveikimą, savęs pažinimą, kitų atjautą. Jie padės vaikui išvengti daugelio problemų, susidūrus su jomis lengviau jas spręsti.
Aptarkite galimas situacijas ir pasikalbėkite apie tai, kaip geriausia atsisakyti narkotikų ir alkoholio. Parodykite, kaip sunku gali būti atsisakyti. Aptarkite, kodėl žmonės vartoja narkotikus, ar dėl malonumo verta rizikuoti. Ugdykite stiprias vaikų vertybines nuostatas.
Savo elgesiu rodykite pavyzdį vaikams. Elkitės taip, kaip norėtumėte, kad jūsų vaikas elgtųsi. Rodykite tokius savo bruožus, kokių norėtumėte, kad jūsų vaikas turėtų: dorumą, sąžiningumą, gailestį, užuojautą, dosnumą, atvirumą ir kt.
Kai kalbate apie narkotikų vartojimą, negalite sakyti: „Daryk, kaip aš sakau, o ne kaip aš darau“. Jei jūs rūkote, vartojate alkoholį ar kitus narkotikus, nesitikėkite, kad vaikas paklausys jūsų patarimo. Tokiu atveju kreipkitės į psichologą ar kitą specialistą pagalbos.
Kontroliuokite savo elgesį. Jei šeimoje piktnaudžiaujama alkoholiu ar kitais narkotikais, atminkite, kad jūsų vaikai neišvengiamai skatinami elgtis taip pat.
Sukurkite šeimos taisykles ir iš anksto aptarkite jų laužymo padarinius. Negąsdinkite tuščiai, bet ir nebauskite vaiko nenumatytomis griežtomis bausmėmis.
Griežtai nustatykite laiką, kada vaikas turi grįžti namo. Reikalaukite tiksliai vykdyti susitarimą. Būkite pasiruošę tartis dėl ypatingų atvejų.
Reguliariai patikrinkite telefonu , kur yra ir ką veikia vaikas. Būkite pasiruošę vaiko pasipriešinimui tokiai kontrolei, bet atlygis už tokį rūpestį akivaizdus. Glaudžiai bendraukite ir bendradarbiaukite su mokyklos bendruomene.
Susitarkite su vaiku, jei jis ruošiasi vykti į vakarėlį, kaip jis praneš jums, jei vakarėlyje pasijus nesaugiai. Sulaukite grįžtančio vaiko. Vėliau pasikalbėkite apie tai, kas nutiko.
Visada klausykite savo nuojautos. Nebijokite įsikišti, jei jūsų nuojauta sako, kad kažkas ne taip.
Negailėkite pagyrimų, kai vaikas pasielgia tinkamai.Girkite jį nedelsdami. Dažnai reikškite savo jausmus, meilę vaikui. Net vaikas, kuris galvoja, kad jis jau per didelis, kad būtų apkabinamas, įvertins jūsų plekšnojimą per nugarą.
Susilaikykite nuo kritikos, kai vaikui nepasisekė. Dažnai kartokite vaikui, kad kas beatsitiktų, kaip jis bepasielgtų, jūs jo neatstumsite, padėsite išspręsti problemą. Meilė, prisirišimas leidžia vaikui jaustis gerai ir skatina keisti blogą elgesį.
Jeigu įtariate, kad vaikas išgeria, parūko, nesielkite taip, tarsi nieko nebūtų įvykę. Atidžiai stebėkite vaiką. Būkite pasiruošę jo pasipriešinimui. Vaikas gali priekaištauti, kad tėvai nepasitiki juo. Abu tėvai turi elgtis vieningai, paremti vienas kitą ir imtis įvairių vaiko apsaugojimo priemonių.
Tėveliai, rodykite savo vaikui gerą pavyzdį. Stebėkite savo elgesį.Vaikai dažniausiai nori būti tokiais, kaip jų tėvai.Vaikai, kurių ryšiai su tėvais glaudūs, mažiau linkę rizikuoti. Kuo daugiau jūs domėsitės vaikų gyvenimu, tuo jie jausis vertingesni ir bus atsakingesni.
KUR KREIPTIS
Nemokama psichologinė pagalba telefonu
Pasvalyje 8 800 20001, darbo dienomis 8.00 – 18.00
Vilniaus „Jaunimo linija“ 8 800 28888, I – V – 16.00 – 7.00, VI – VII – visą parą
Lietuvos vaikų telefono linija 8 800 11111, kasdien 16.00 – 21.00
Psichologinė pagalba
Pedagoginė psichologinė tarnyba (8 451) 34284, Sodų g. 21, Pasvalys
Psichikos sveikatos centras ( 8 451) 34770, Geležinkeliečių 70, Pasvalys
Pagalba
Vaiko teisių apsaugos tarnyba (8 451 54428, 54081, 54082 Vytauto D. 6/1, Pasvalys
Socialinė pedagogė V. Titienė
Leave a Reply