Su pirmuoju saulės spinduliu bunda iš gilaus miego visa gamta. Sugrįžusia šiluma džiaugiasi ir tie, kurie žmonėms trukdo atsipalaiduoti ir mėgautis saulės teikiamais malonumais…
TAI ERKĖS!!!
Mažyčiai padarėliai, galintys būti tokie pavojingi.
Erkės priklauso voragyviams ir yra gausiausia jų grupė. Daugumai erkių reikalingas kitas gyvas padaras, šiuo atveju gyvūnas arba žmogus, kurio krauju erkė maitinasi. Pasak mokslininkų, erkė yra ypatinga tuo, kad jai reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują net iki 15 dienų. Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą.
Mokslininkai mus įspėja, jog erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Dažniausiai jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, kur jos randa laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų ir šeimininkų – ežių, pelių, paukščių. Kad geriau pasiektų savo auką erkės įkopia į žolę ar krūmus. Suaugusi erkė gali įkopti iki 1,5 metro. Aktyvi erkė, aukos paprastai tyko ant žolės stiebelio apie 10–20 cm aukščiau žemės paviršiaus.
VISIEMS MUMS, O YPAČ DAŽNAI BŪNANTIEMS GAMTOJE REIKĖTŲ NEPAMIRŠTI, KAD ERKĖS YPAČ AKTYVIOS VASARĄ PO LIETINGOS DIENOS.
Lietuvoje erkių sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio galo, bet esant švelniai žiemai jis gali pailgėti. Vidutinė temperatūra, kuriai esant erkė išlieka aktyvi, yra +5˚C. Šaltuoju periodu erkės nėra tokios aktyvios. Žiemą jos pasislepia lapijoje po sniegu ir išalkusios pabunda pavasarį. Po pasaulį erkėms padeda keliauti jų maitintojai: žmonės, gyvūnai, paukščiai – padeda joms įveikti ilgas distancijas.
ERKINIS ENCEFALITAS (EE)
KAIP UŽSIKREČIAMA?
Susergama įsisiurbus infekuotai EE erkei.
Didesnį pavojų susirgti EE turi rizikos grupių žmonės: miško ir laukų darbininkai, žemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (bėgikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai.
Per pieną. EE užsikrėsti galima, vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną EE virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.
Asmuo, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, suserga praėjus 1-2 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Trumpiausias nustatytas laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios gali būti dvi dienos, ilgiausias – 30 dienų. Pirmiausia pasireiškia panašūs į gripą simptomai: karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas. Per keletą dienų šie reiškiniai praeina savaime ir žmogus pasijaučia geriau. Dar po 2-4 savaičių tariamo „pasveikimo“ periodo vėl sukarščiuoja. Antrasis temperatūros pakilimas reiškia, kad virusas pasiekė smegenis ir sukėlė jų uždegimą. Tada atsiranda įvairių nervų sistemos pažeidimo simptomų – galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, mieguistumas, orientacijos, kalbos sutrikimas, rankų, liežuvio drebėjimas, sutrikusi pusiausvyra ir judesių koordinacija. Rečiau gali atsirasti paralyžius, prasidėti traukuliai, sutrikti sąmonė ir ištikti koma. Šiai ligai būdingi dažni liekamieji reiškiniai.
Ligos pasekmės:
Mirštamumas nuo EE siekia 0,5-4 %. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių EE, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).
Gydymas:
Žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją nėra. Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai ligai.
VIENINTELĖ EFEKTYVI ERKINIO ENCEFALITO PROFILAKTIKOS PRIEMONĖ – SKIEPAI…
LAIMO LIGA (LL)
KAIP UŽSIKREČIAMA?
Žmogaus užsikrėtimo LL principas panašus į erkinio encefalito. Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų t. y. LL sukėlėjų.
Borelijų infekcijos šaltiniai – įvairūs gyvūnai, dažniausiai smulkūs žinduoliai, paukščiai.
LAIMO LIGAI BŪDINGI KELI PERIODAI.
I stadija. Ligos pradžioje pasireiškia infekcinių ligų simptomai, o erkės įkandimo vietoje dažniausiai stebima raudona dėmė su ryškiais kraštais. Dažniausiai praėjus 1-4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais dėmė gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Bėrimas yra didesnis nei 5 cm ir plečiasi. Dėmė (eritema) susiformuoja 80-90 % atvejų.
II stadija. Pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po dėmės (eritemos) atsiradimo. Šios stadijos metu gali toliau vystytis įvairūs odos pažeidimai. Gana dažni neurologinio pobūdžio sutrikimai: stiprūs galvos skausmai, kaklo, krūtinės ar juosmens-kryžmens srities skausmai, encefalito ar meningito požymiai. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu, skausmu ausyje ir kt.
Dažnai pasireiškia migruojantis sąnarių maudimas ir skausmas, bendras silpnumas. Būna trumplalaikų artrito atakų (tai uždegiminė liga, kuri pažeidžia sąnarius). Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo.
III stadija. Jos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija (irimas): atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net ir smulkūs sąnariai. Sąnarių patologija, sergant Laimo liga primena reumatoidinį artritą. Lėtiniai odos pažeidimai dažniausiai prasideda galūnių (pav. plaštakose, pėdose) dalyse, oda suplonėja, pasidaro sausa.
Rečiau pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies – kraujagyslių sistemos pažeidimo požymiai. Laiku pradėjus gydymą, nuo Laimo ligos visiškai pasveikstama. Jei liga diagnozuojama vėlyvoje stadijoje, gydymas yra sudėtingesnis, o prognozė ne tokia palanki. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti pakartotinai.
VAKCINOS NUO ŠIOS LIGOS NĖRA, TODĖL REIKIA SAUGOTIS ERKIŲ ĮKANDIMŲ.
ERKIŲ GAUSĄ MAŽINANČIOS PRIEMONĖS
Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami. Graužikų populiacijos reguliavimas (deratizacija).
INDIVIDUALIOS APSAUGOS PRIEMONĖS
Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.
Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais (kad būtų galima lengviau pastebėti erkę): viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno, apsiauti batus su aukštais aulais. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą , kad erkės nepatektų ant odos.
KOL ERKĖ SURANDA, KUR JAI ĮSISIURBTI, GALI PRAEITI NET VALANDA, ERKĖS PIRMIAUSIA IEŠKO TINKAMOS VIETOS ĮSISIURBTI IR ILGAI ROPOJA IŠILGAI KŪNO. JOS IEŠKO ŠVELNIOS ODOS, TODĖL GALI ROPOTI ANT RANKŲ, KOJŲ, YPAČ PAKINKLIUOSE, ANT KAKLO AR GALVOS PLAUKUOTOJE DALYJE.
Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Jų gausu tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, kirtimuose, aukštoje žolėje. Todėl poilsiui reikėtų pasirinkti atvirą, saulėtą aikštelę. Gulėti ar sėdėti ant žolės nepasitiesus kilimėlio ar antklodės nepatartina. Grįžę į namus atidžiai apžiūrėkite savo kūną, išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu.
Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis. todėl būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus.
Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.
Jei vis dėl to šis „mažulis-šlykštulis“ jus pagavo, gydytojai pataria kuo greičiau erkę ištraukti. Nepastebėjus jos išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą. Gydytojų teigimu, reikia pasistengti nespausti erkės kūnelio ir netepti jo riebalais (nes erkė pradėda dūsti ir iš baimės bei savisaugos instinkto suleidžia dvigubą nuodų dozę). Reikia pincetu pamėginti sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos.
PAŠALINTI JĄ TRUKTELĖJANT ATGAL.
Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nereikia sukioti jos į kairę ar dešinę. Žaizdą būtina apiplauti vandeniu su muilu ar dezinfekuoti. Nedraskykite, jei nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė. Medikų teigimu, galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats.
JEIGU ERKĖS ĮKANDIMO VIETOJE ATSIRANDA PARAUDIMAS, BLOGAI JAUČIATĖS, PRIVALOTE NEDELSIANT KREIPTIS Į GYDYTOJĄ. REKOMENDUOJAMA PAS GYDYTOJĄ APSILANKYTI PROFILAKTIŠKAI JEIGU JŪS NESATE PASISKIEPIJĘS NUO ERKINIO ENCEFALITO.
Greitas įsisiurbusių erkių pašalinimas labai svarbus Laimo ligos profilaktikai, šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė išbūna įsisiurbusi ilgiau nei 48 valandas. Kadangi erkinio encefalito virusai tarpsta erkės seilių liaukose, žmogui jie yra perduodami tuo pačiu metu, kai tik erkė pažeidžia odą. Todėl labai svarbu skubi ir efektyvi pagalba.
MITAI
ERKĖS ŠOKINĖJA NUO MEDŽIŲ
NETIESA. Erkės gyvena neaukštoje žolėje, krūmuose, apie 10-20 cm nuo žemės. Kitaip tariant, tose vietose, kur daugiausiai laiko praleidžia vaikai, žaisdami gamtoje. Naivu tikėtis, kad norint nuo apsisaugoti nuo erkių karštomis vasaros dienomis visuomet sugebėsime aprengti vaikus ilgomis kelnėmis ir ilgomis rankovėmis. Daug saugiau jausitės pasiskiepiję.
ERKĖS NIEKO NEBIJO, NEBENT SIEROS RŪGŠTIES
NETIESA. Erkės labai nemėgsta saulės. Todėl išpurtę vaiko drabužius, su kuriais jis leido laiką gamtoje, pakabinkite juos saulės atokaitoje – jei nespėja pabėgti, saulėje erkės paprasčiausiai žūsta.
PURŠKALAI NUO ERKIŲ NEVEIKIA
NETIESA. Šiais laikais tikrai galite įsigyti naujoviškų, kokybiškų priemonių, tinkančių net ir vaikų odai purkšti. Kaip jos veikia? Ogi užmaskuoja žmogaus odos kvapą, todėl patekusi ant atviros kūno vietos erkė nesugeba identifikuoti aukos ir pasišalina. Jei nespėjote pasiskiepyti iki prasidedant erkių sezonui, pasirūpinkite bent jau erkes atbaidančiomis priemonėmis.
PRIEŠ TRAUKIANT ERKĘ, JĄ REIKIA PATEPTI ALIEJUMI
NETIESA. Kad taip nereikia daryti, rašoma nuolat. Bet žmonės vis tiek kažkodėl nenustoja tepti erkių aliejumi. Patepus erkė ima dusti ir į kraują paleidžia dar daugiau nuodų.
NEVERTA SKIEPYTIS NUO ENCEFALITO – JUK NUO LAIMO LIGOS SKIEPAS VIS TIEK NEAPSAUGO
NETIESA. Tikrai gaila, kad skiepai nuo Laimo ligos kol kas nesukurti. Bet tai ne priežastis nesiskiepyti nuo encefalito.
KODĖL?
Todėl, kad EE užsikrečiama iškarto, jei įkanda užsikrėtusi erkė, nes virusai tarpsta erkės seilių liaukose, žmogui jie yra perduodami tuo pačiu metu, kai tik erkė pažeidžia odą.
Paklauskite tėvų, kurių vaikai persirgo šia liga… Primenu, kad encefalitas – tai infekcinis galvos smegenų audinio uždegimas. Erkinio encefalito sukėlėjui specifinio priešvirusinio gydymo nėra, todėl ligos eiga – labai sunki; taikomi smegenų pabrinkimą mažinantys, nuskausminantys vaistai. Nors mirties daugeliu atveju pavyksta išvengti, galimi sunkūs liekamieji reiškiniai.
LIETUVOJE NEAIŠKI VAKCINŲ KOKYBĖ.
NETIESA. Yra visiškai tikslūs duomenys, kokias vakcinas naudoja Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijančios įmonės, dažniausiai – austriškas. O Rusijos gamintojų vakcinos ES neužregistruotos, todėl ir Lietuvoje jų nėra.
Naudoti šaltiniai:
http://www.366.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=364&Itemid=7
http://www.366.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=56&Itemid=8
http://www.sveikatosmitai.lt/ar-verta-skiepyti-vaikus-nuo-erkiu/
https://www.biterite.lt/shop/Apsauginiai-purskalai.401
http://www.tindirindi.lt/sveikata/seimos-sveikata/kaip-apsisaugoti-nuo-uodu-ir-kitu-vabzdziu
mano katinas erkiu jau prisigaudo laukuose