Kovo 20-oji – tai diena, kai kasmet minima Pasaulinė Žemės diena. Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose, išskyrus poliarines sritis, dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Saulė keliaudama dangaus skliautu atsiduria pavasario lygiadienio taške – dangaus pusiaujo ir ekliptikos (Saulės kelio) susikirtimo taške. Pavasario saulė tą dieną pateka tiksliai rytuose, tada 12 valandų keliauja dangumi ir nusileidžia tiksliai vakaruose. Visoje mūsų planetoje (išskyrus ašigalių sritis) lygiadienio metu diena ir naktis trunka po 12 valandų. Nuo šiol prasideda astronominis pavasaris. Dar kitaip ši diena vadinama pavasario lyge.
Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų (nes tądien saulė teka tiksliai rytuose), būsi tyras ir sveikas visus metus. Lietuviai dar XIX a. pradžioje pavasario lygiadienio apeigas atlikdavo pasirodžius jaunam Mėnuliui. Anksti ryte kaimo merginos bėgdavo į laukus link tekančios Saulės. Kai tik pasirodydavo pirmieji Saulės spinduliai, jos uždainuodavo dainą apie pavasarį. Dainuodamos šokdavo ratelius ir plodavo rankomis. Paskui grįždavo į kaimą ir skelbdavo jau atėjus pavasarį.
Mūsų laikais jau nebėra išlikusių įvairių papročių bei apeigų, o pavasario lygiadienio vakarai nebelaikomi šventvakariais, tačiau, pažymėdami Žemės globos dieną tarptautiniu mastu, dalyvaujame įvairiose akcijose, rūpinamės, kaip galėtume apsaugoti savo Planetą nuo išnykimo.
Taigi, visi mūsų gimnazistai dalyvavo akcijoje ,,Apkabink medį“. Kiekvienos klasės mokiniai turėjo užduotį panaudodami antrines žaliavas kuo kūrybiškiau papuošti juostą ir ja apjuosti prie gimnazijos augantį medį. Kitaip sakant – įrodyti, kad galima sukurti ir papuošti aplinką neteršiant gamtos. Na, o mes, jaunieji žurnalistai, atlikome ,,žurnalistinį tyrimą“ ir pasidomėjome, ar tikrai visi ,,gražumynai“, papuošę medžių kamienus, yra tokie jau nekenksmingi gamtai. Apėjome visas klases ir domėjomės trimis klausimais : Iš kokių medžiagų gaminami juostos papuošalai? Kodėl būtent tokias medžiagas mokiniai pasirinko? Ar tai prisideda prie gamtos saugojimo?
Dauguma klasių pasirinko plastiką (plastikines lėkštes, puodelius, šiaudelius, kamštukus) kaip puošimo priemonę. Mokiniai argumentavo tuo, kad tai patvaru ir gražu bei lengva perdirbti.
Kelios klasės panaudojo ir kitokias, įvairesnes medžiagas : kiaušinių dėkliuką, paraloną, vilną, medvilnę, foliją, popierių ir putplastį. Šios medžiagos pagražino jų darbus, pridėjo išskirtinių elementų. Mokiniai sakė, kad tai nekenkia gamtai, jos tausojimui.
Vienos klasės gimnazistai papuošė savo juostą gamtinėmis medžiagomis: samanomis, kankorėžiais, beržo tošimi ir kt. Jie mano, kad taip jie mažiausiai pakenkė aplinkai.
Na, o dėl plastiko ir kitų ilgai neirstančių medžiagų kai kurie mokiniai mano, kad tai gali atnešti daugiau žalos nei naudos.
Taigi, mylėkime ir saugokime savo Žemę, kurioje gyvename.
7b klasės jaunieji žurnalistai
