2013 metų balandžio 22 – 27 dienomis, aštuntoji Europos imunizacijos savaitė, skelbia, kad kiekvieno vaiko skiepijimas yra gyvybiškai svarbus, siekiant išvengti ligų ir išsaugoti gyvybę. Europos imunizacijos savaitės šūkis „Užkirsk kelią. Apsaugok. Vakcinuok“, kurio tikslas – didinti imunizacijos apimtis, gerinant supratimą apie skiepų svarbą.
Akivaizdu, kad geresnio skiepų svarbos įsisąmoninimo reikia ne tik tiems asmenims kuriems reikalingi skiepai, ar jų šeimų nariams, bet ir visai bendruomenei, o ypač medikams. Baigiame pamiršti kai kurias skiepais valdomas ligas, kuriomis sergančiųjų savo aplinkoje nebematome. Tai įrodo skiepų efektyvumą, bet nepagrindžia nesiskiepijimo.
Nors neretai girdime antivakcininių judėjimų pranešimų apie skiepų žalą, Užkrečiamųjų
ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. Saulius Čaplinskas pabrėžė, jog medicinos mokslas grindžiamas įrodymais.
„Dauguma jaunų tėvų šiandien nėra matę tymų, parotito, raudonukės, poliomielito, difterijos, stabligės ar kokliušo atvejų. Dėl to dalis jų klausia, ar vakcinos ir toliau yra reikalingos. Profesionalų išsakoma nuomonė apie vakcinas pagrįsta įrodymais, bet ne spėliojimais ir visuomenę klaidinančiais stereotipais. Sprendimas neskirti vakcinos yra sprendimas prisiimti šios ligos riziką“, – sakė dr. doc. S.Čaplinskas. PSO duomenimis, imunizacija – viena ekonomiškai efektyviausių visuomenės sveikatos veiklos sričių. Šiuo metu pasaulyje vakcinacija įvardijama, kaip viena didžiausių sėkmių visuomenės sveikatos istorijoje bei būtina asmens sveikatos priežiūros dalis, įgalinanti vaikus apsaugoti nuo susirgimų, jų komplikacijų bei mirčių.
Dabar vakcinomis galima kontroliuoti 28 ligas. PSO duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai du milijonus gyvybių. Imunizacijos programos per pastaruosius 30 metų atnešė pastebimos naudos. PSO tikslas – pasiekti 90 proc. ir daugiau pasiskiepijimo nuo vakcinomis valdomų infekcijų apimtis. Tokiam rezultatui pasiekti reikia padaryti dar labai daug. Apie 700 tūkst. žmonių Europos regione nėra paskiepijami nuo užkrečiamųjų ligų, valdomų skiepais.
Lietuvoje vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų
kalendorių. Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos.Vaikų skiepijimo, pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kai už skiepus nereikia mokėti, apimtys nuosekliai mažėja visoje Lietuvoje. Didėjant neskiepytų vaikų skaičiui, auga rizika susirgti užkrečiamosiomis ligomis, nes gerėja sąlygos infekcijos plitimui. O užkrečiamųjų ligų sukėlėjai, kurių Lietuvoje nebesutinkame, lengvai gali būti importuoti iš kitų šalių. Laimei, ar nelaimei mūsų kelionių įpročiai kasmet gerėja, plečiasi ir kelionių geografija, ir keliautojų amžius. Jeigu pavyzdžiui poliomielito sukėlėjo galėtume „parsivežti“ tik iš Afrikos, tai tymų arba raudonukės apstu ir Europoje. O difterijos ir stabligės sukėlėjai cirkuliuoja ir mūsų aplinkoje.
Deja, derėtų nepamiršti, kad esame bendruomenės nariai, ir galvoti ne vien tik apie save, bet ir prisiimti šiek tiek atsakomybės už kitų asmenų sveikatą, kuriai galime sukelti grėsmę. Gaila, kad dėl skiepijimosi tikslingumo, pasirašant vaiko ambulatorinėje kortelėje, sprendimą už savo vaiką turi priimti tėvai ar globėjai, o tik vėliau vertinti pasekmes. Net ir sveikiausioje bendruomenėje atsiras vaikų, kurie negali būti skiepijami dėl rimtų priežasčių, kaip ir vaikų, kurie yra per jauni skiepams, tačiau pakankamai suaugę ligoms. Todėl išleisdami vaiką į kolektyvą pagalvokime, ar viską padarėme, kad jis nesusirgtų ligomis nuo kurių galima apsisaugoti pasiskiepijus ir kad susirgus, tų ligų neperduoti kitiems.
Siekiant išvengti profilaktiniais skiepais valdomų infekcijų atsiradimo ir išplitimo administracinėse teritorijose, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas imunoprofilaktikos klausimų sprendimui, tad ir skiepų savaitę rekomenduojama:
• Pasitikrinti ar mūsų vaikai yra paskiepyti pagal visas rekomendacijas. LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių galima rasti čia: http://kaunovsc.sam.lt/naudinga-informacija/ligu-profilaktika/
• Dar kartą pasitarti su šeimos gydytoju, dėl skiepų tikslingumo. Pavyzdžiui, kaip geriau „pasivyti“ vėluojantį skiepų kalendorių, arba kokios naujovės gali būti naudingos konkrečiam vaikui.
• Pasitikrinti, ar negalėjo pasibaigti suaugusiųjų apsauga nuo užkrečiamųjų ligų. Pavyzdžiui nuo difterijos ir stabligės rekomenduojama skiepytis kas 10 metų, o šiuo metu skiepijimus apmoka valstybės biudžetas.
• Na ir galbūt pasidovanoti sau arba vaikui dar vieną galimybę išvengti ligos – nusipirkti papildomą vakciną.