Vienoje žvaigždėje,
vienoje planetoje – manojoje, Žemėje,
buvo mažasis princas, kurį reikėjo paguosti…
(A. De Sent – Egziuperi „Mažasis princas“)
KODĖL KAI KURIE JAUNUOLIAI GALVOJA APIE SAVIŽUDYBĘ?
Ne taip paprasta paaiškinti savižudišką elgesį. Skambučiai į Vaikų telefono liniją parodo jog prievarta, nuolatinės muštynės, priekabiavimas, egzaminų stresas, jaudinimasis dėl savo ateities yra tik keletas priežasčių jauniems žmonėms sukeliančių nerimą, žemą savęs vertinimą, beviltiškumą ir užsisklendimą savyje. Šie jausmai neretai priveda iki savižudybės. Savižudybės rizikos grupėms priklauso ir benamiai ar bedarbiai, homoseksualistai, narkomanai. Depresiją ir nusivylimą gali sukelti ir ypatingi įvykiai, tokie kaip artimųjų mirtis, nepageidautinas nėštumas, santykių su mylimu žmogumi nutrūkimas, smurtas, pavyzdžiui išprievartavimas. Kartais jaunuoliai, kaip ir suaugusieji, jaučiasi labai nelaimingi tiesiog be priežasties ir mano, jog šis jausmas tęsis amžinai.
Suaugusiems sunku patikėti, kad vaikai, paaugliai ir jaunuoliai gali taip kentėti, jog pasirenka mirtį. Šiandieną tai tikrovė. Literatūroje minimi visai mažų vaikų suicido (savižudybės) atvejai.
Jauniausias užregistruotas nusižudęs vaikas Lietuvoje buvo 7 metų. Kasmet Lietuvoje nusižudo nuo penkių iki septynių dešimties-keturiolikos metų vaikų ir net iki keturiasdešimties penkiolikos-devyniolikos metų amžiaus jaunuolių. Dešimteriopai daugiau yra bandžiusių nusižudyti. Beveik 40 proc. vienuolikos-penkiolikos metų paauglių galvoja apie savižudybę, yra kūrę konkrečius savižudybės planus ar bandę žudytis.
Savižudybė – antra pagal dažnumą vaikų mirties priežastis.
Savižudybė (lot.suicidium) – tai sąmoningas savo gyvenimo nutraukimas, t. y. mirtis, ištikusi tyčia save sužalojus.
Mirties supratimas kinta kartu su vaiko amžiumi. Mažiems vaikams atrodo, kad mirtis yra grįžtama. Dešimties metų vaikai mirtį įsivaizduoja personifikuotą ir laikiną. Jų manimu, žudo kažkokie išoriniai veiksniai. Trylikos metų paauglys jau supranta, kad mirtis – negrįžtama, mirštama dėl vidinių biologinių procesų. Tačiau paauglių mirties supratimas dar skiriasi nuo suaugusiųjų. Jų gyvenimo ir mirties supratimas dažnai netikroviškas. Kartais jie mano, kad ir po savo mirties galės matyti, kas tuo metu vyks.
PSICHOLOGINĖ KRIZĖ
KAS TAI???
Tai žmogaus išgyvenimai susiję su sunkia jam emociškai svarbia gyvenimo situacija, kuriai reikia naujų adaptacijos ir įveikimo būdų, nes turimų nepakanka.
KAIP ŽMONĖS IŠGYVENA KRIZĘ?
Paprastai visi žmonės panašiai reaguoja į traumą ir tai pasireiškia fizinėmis (kūno) reakcijomis – širdies darbo, kraujo spaudimo pokyčiai, virškinimo sistemos sutrikimai ir pan., pažintinių pracesų pokyčiais – suvokimo, dėmesio, atminties sutrikimai, neadekvatūs sprendimai ir t.t., emocinėmis reakcijomis, emocinių būsenų pokyčiais – nerimas, įtampa, prislėgta nuotaika, sąmyšis, elgesio pokyčiais – atsiribojimas, bendravimo, interesų susiaurėjimas, agresyvus elgesys ir pan.
Psichologinių krizių fazės:
POVEIKIO. Tai pirmoji žmogaus reakcija į tai, kas įvyko. Šioje fazėje žmogaus orientacija mažėja, didėja išgyvenamas nerimas ir įtampa, pastangos įveikti problemą nevaisingos. Tai dar labiau trikdo ir kelia neviltį.
PASIDAVIMO. Įtampa toliau auga, stiprėja nevilties, bejėgiškumo jausmai, mažėja pasitikėjimas savo jėgomis, atrodo, kad skausminga situacija niekada nesibaigs.
TVARKYMOSI. Šioje fazėje galimos dvi išeitys:
- Žmogus randa sprendimą ir įveikia krizę. Palaipsniui mažėja įtampa, išgyvenama vis daugiau „gerų“ dienų.
- Krizė neįveikiama. Žmogus pasiduoda, jaučiasi įveiktas ir tampa pasyvus. Psichologinė krizė pereina į chronišką procesą ir gali pasireikšti:
1) noru nusižudyti
2) somatinėmis, psichosomatinėmisligomis
3) psichikos ligomis
4) alkoholizmu, narkomanija
5) asocialiu elgesiu (ypač būdinga vaikams)
GALUTINĖ. Jei krizė įveikta, žmogus palaipsniui grįžta prie įprastinio gyvenimo. Jei krizė neįveikta, tęsiasi galimi chroniškieji variantai.
PSICHOLOGINIŲ KRIZIŲ PRIEŽASTYS.
TRAUMOS POVEIKIS
Priežastys, sukeliančios krizinius išgyvenimus, vadinamos traumomis.
Traumos gali būti natūralios (gamtos įvykiai) ir dirbtinės (žmogaus sukeltos).
Labiau žeidžia žmogaus poelgių sukeltos traumos.
Be to, traumos skirstomos į atskirus, ypač stipriai traumuojančius netikėtus įvykius (pavyzdžiui, avarija, išžaginimas, staigi netikėta artimo žmogaus mirtis, užpuolimas ir pan.) ir pasikartojančius arba ilgalaikius traumuojančius įvykius (pavyzdžiui, vaikas ilgą laiką patiria emocinę ar fizinę prievartą ir pan.)
Ypač stipraus netikėto traumuojančio įvykio sukelta krizė paprastai trunka keturias-aštuonias savaites. Tuo laikotarpiu žmogus atviriausias intervencijai, todėl tinkamai padedant gali susidoroti su krize.
Ilgalaikės traumuojančios situacijos atveju pagalba sudėtingesnė. Čia jau reikės ne tik aplinkinių, bet ir profesionalios pagalbos, todėl šiuo atveju ypač svarbus artimiausios aplinkos nusimanimas ir supratingumas.
TRAUMOS POVEIKIS ŽMOGUI PRIKLAUSO NUO:
- amžiaus. Kuo jaunesnis amžius, tuo traumos padariniai sudėtingesni;
- asmenybės savybių. Vieni žmonės yra jautresni, labiau pažeidžiami nei kiti;
- patyrimo. Žmogus, išgyvenęs traumų, išmoksta jas įveikti;
- emocinės bei fizinės būsenos. Būna, kad žmogų ištinka keletas sukrėtimų iš eilės ir tada jis gali pasijusti palaužtas;
- traumos reikšmingumo asmeniui. Sukeliantys krizes įvykiai gali būti lengvesni ar sunkesni, todėl ir jų poveikis asmeniui yra nevienodas;
- socialinės aplinkos. Krizes įveikti labai svarbi parama, kurią žmogus gauna iš draugų, šeimos, bendradarbių, bendramokslių ar visuomenėje egzistuojančių pagalbos institucijų;
SVARBU ŽINOTI, KAD:
psichologinės krizės – neišvengiamos žmogaus gyvenimo palydovės. Nė vienas žmogus nenugyvena gyvenimo be skaudžių netekčių, skausmingo patyrimo;
- psichologinę krizę galima įveikti;
- krizei įveikti reikia laiko;
- krizė nesitęsia amžinai;
- krizinėje situacijoje visada galima rasti pagalbą;
- išgyvenančiam krizę žmogui svarbu laiku padėti;
- iš krizinės situacijos žmogus gali išeiti praturtėjęs, įgavęs vertingo patyrimo.
Galime sustabdyti savižudybių plitimą. Tai visų mūsų rūpestis
Savižudybė- tai ne išeitis. Iš tiesų, savižudybė- tai tragiškai beviltiškas bandymas spręsti savo sunkumus… Dažniausiai tai – pagalbos šauksmas..
APIE GRESIANČIĄ SAVIŽUDYBĘ GALIME SPRĘSTI IŠ ĮVAIRIŲ ŽENKLŲ:
Jei žmogus
- atrodo apimtas nevilties, bejėgiškumo, depresijos, pesimizmo,
- pradeda gerti, vartoja narkotikus,
- staiga pasikeičia – nebesirūpina anksčiau jį dominusiais dalykais, apsileidžia, atrodo viskam abejingas,
- grąžina skolas, dovanas ir pan.,
- kalba apie savižudybę tiesiogiai arba netiesiogiai,
- mini net konkretų savižudybės laiką ir vietą.
TADA TURIME STENGTIS NEPALIKTI JO VIENO, SKATINTI JĮ KALBĖTI APIE SAVO JAUSMUS, RŪPINTIS, KAD JIS GAUTŲ PAGALBĄ IR IŠ KITŲ ŽMONIŲ, IŠ SPECIALISTŲ.
BESIŽUDANTIEJI DAŽNIAUSIAI NENORI NUMIRTI
Jaunuoliai, bandantys nusižudyti, visai nenori mirti. Jie tik nori pabėgti nuo savo kančių. Suaugusieji dažnai nuvertina paauglių “liūdėjimus”, žinodami, kad jų problemos laikinos, bet patys jaunuoliai neturi pakankamai gyvenimo patyrimo ir platesnio požiūrio į gyvenimą. Jiems atrodo, kad tokie nelaimingi kaip dabar jie, jausis visada ir nėra jokios išeities, tik arba būti tokiam nelaimingam arba nusižudyti.
BANDYMĄ ŽUDYTIS GALI PASKATINTI IR APLINKOJE VYRAUJANTI “SAVIŽUDIŠKA ATMOSFERA”. JEI DAŽNAI KALBAMA APIE SAVIŽUDYBĘ KAIP APIE VISAI PRIIMTINĄ IŠEITĮ.
MINTYS APIE SAVIŽUDYBĘ GREIČIAU GALI KILTI TIEMS, KURIE:
jau yra bandę žudytis;
- labai nepasitiki savimi;
- išgyvena liūdesį, neviltį;
- patiria smurtą;
- yra vieniši, izoliuoti;
- piktnaudžiauja alkoholiu ir narkotikais;
- yra perdėtai stropūs;
- išgyvena sunkią psichinę traumą.
PAVOJAUS SIGNALAI:
- Apie 80 procentų ketinančių nusižudyti kalba apie savo ketinimus arba netiesiogiai tai parodo. Apie gresiantį savižudybės pavojų galima įtarti, jei:
- kalba arba juokiasi apie savižudybę;
- rodo atsisveikinimo ženklus;
- pradeda daug gerti ar vartoti narkotikus;
- staiga pasikeičia, pradeda kitaip elgtis mokykloje;
- nebegali susikaupti;
- padidėja dirglumas ar agresyvumas;
- ryškūs nuotaikos svyravimai;
- netikėti emocijų protrūkiai;
- perdėtai domisi mirties ar savižudybės temomis;
- niekuo nesidomi.
KAIP PADĖTI DRAUGUI GALVOJANČIAM APIE SAVIŽUDYBĘ?
RAMUS, ATVIRAS, ATSARGUS, PALANKUS, PAGARBUS IR NESMERKIANTIS KALBĖJIMO BŪDAS – PALENGVINA BENDRAVIMĄ.
Jeigu pažįstamas žmogus užsimena apie savižudybę, nebijok atvirai su juo apie tai pasikalbėti:
- kalbėdamas nevenk žodžio “savižudybė”;
- leisk žmogui išsikalbėti, pasidalinti savo sunkumais;
- nepatarinėk, o išklausyk, pabandyk suprasti;
- nenureikšmink problemų (“viskas bus gerai”);
- pabandyk atrasti, kas šį žmogų sulaiko nuo savižudybės;
- jei žmogus kalba apie savižudybę, tai visuomet rimta, net jeigu atrodo, kad jis tik nori pagąsdinti;
- neprisiimk atsakomybės už kito žmogaus sprendimus – kartais žmonės nusižudo, net jei jiems yra suteikiama reikalinga pagalba;
- nelaikyk visko paslaptyje, pasitelk į pagalbą kitus žmones, kuriais pasitiki;
- paskatink žmogų kreiptis psichologinės pagalbos, padėk ją surasti.
Tiesūs klausimai ir atviras pokalbis apie savižudybę mažina savižudybės riziką bei tampa pirmu ir labai svarbiu žingsniu pagalbos link.
Paklausk, ar tavo draugas galvoja apie savižudybę. Prie tiesaus klausimo galima artėti pamažu: Atrodai labai prislėgta (-as)… Kas tave slegia?… Ar kartais pagalvoji, kad norėtum nusižudyti?…
Klausdamas, ar bendraamžis galvoja apie savižudybę,
SKATINDAMAS APIE TAI PASIKALBĖTI IR NUOŠIRDŽIAI IŠKLAUSYDAMAS, TIKRAI NEPASTŪMĖSI JO LINK SAVIŽUDYBĖS, O ATVIRKŠČIAI – PADĖSI JOS IŠVENGTI.
PALAIKYK NORĄ GYVENTI! Nes žmonių, ketinančių nusižudyti jausmai yra labai prieštaringi: tuo paęiu metu nori ir gyventi, ir numirti. Pasinaudok jo dvejonėmis, stiprindamas jo norą gyventi.
BŪK SU JUO, NEPALIK JO VIENO!
Būtinai pasitark su žmonėmis, kuriais pasitiki arba specialistais.
KO NEDARYTI?
NEnutraukinėk bendraamžio, kai jis kalba.
NEsibaisėk ir NEsikarščiuok.
NEparodyk, kad esi užsiėmęs.
NEsidėk globėju.
NEsakyk įkyrių ar neaiškių klausimų.
KUR KREIPTIS
Pasvalio raj. Sav. pedagoginė tarnyba
Adresas: sodų g. 21, Pasvalys
Tel. 8 451 34284
NEMOKAMI PSICHOLOGINĖS PAGALBOS TELEFONAI
VAIKŲ LINIJA 116 – 111 arba 8 800 11111
Kasdien nuo 11 iki 21 val.
Savaitgaliais ir švenčių dienomis
JAUNIMO LINIJA 8 800 28888
Kasdien nuo 16 iki 07 val.,
Savaitgaliais visą parą
VILTIES LINIJA 116 – 123 arba 8 800 60700
Kasdien visą parą
PAGALBOS MOTERIMS LINIJA 8 800 66366
Kasdien nuo 10:00 iki 21:00
Skaityti apie tai daugiau:
Leave a Reply